Apie paštą, laikraštį ir vilnų karšyklą

Redakcija paskelbė kitų metų „Anykštos“ prenumeratą. Prieš kiekvieną prenumeratą būna neramu – kažkiek skaitytojų ir vėl prarasime. Tiksliau skaitytojus prarandame nuolat – žmonės miršta ne tik prieš naujos prenumeratos pradžią. Suskaičiavę prenumeratorius tik inventorizuojame, kiek per metus saviškių netekome.
Pykstu ant giltinės, jog ji mus pamažu naikina. Bet, turiu pripažinti, jog toks jau giltinės darbas, tokia jos vizija ir misija.
Labiau, nei giltinė erzina Susisiekimo ministerija. Jos veiklos profilis, lyg ir turėtų būti kiek kitoks nei giltinės, bet veiksmai panašūs. Valstybinė įmonė Lietuvos paštas taip smagiai optimizuojama, kad iki šios valdžios kadencijos pabaigos pašte, turbūt liks tik jo viršininkas, trys pavaduotojai, septyni patarėjai ir vienas paštininkas. Visi norintys gauti laikraščius, pašto dėžutes turės pasistatyti Vilniuje, prie centrinės pašto kontoros.
Laikraščių leidėjai vėl terorizuojami prenumeratos pristatymo įkainiais. Jei susimylės „Lietuvos paštą“ valdanti Susisiekimo ministerija – tai ir miesto gyventojams laikraštis bus pristatomas už žmogišką kainą. Nebus ministerija kilni – kiekvieno „Anykštos“ laikraščio pristatymas miesto gyventojmas kainuos 70 centų. Per metus išleidžiame apie 100 laikraščio numerių. Todėl metinės prenumeratos pristatymo kaina pagal dabar siūlomus įkainius yra apie 70 eurų.
Spaustuvė šiemet kainą pakėlė du kartus, dabar „Anykštos“ spausdinimas kainuoja trečdaliu daugiau nei metų pradžioje. Na, spaustuvės kaina, žinia, mūsų problema. Čia tikrai verslo santykiai, nėra valstybės monopolio. Galim ieškotis pigesnės spaustuvės, bet… Valstybė nustato dujų ir elektros kainas, spaustuvininkai kaip nekeista bando išgyventi ir brangina savo parduodamą paslaugą. Kai mes sumuojame vien laikraščio spaudinimo ir pristatymo miesto gyventojams išlaidas, metinės prenumeratos savikaina nenumaldomai artėja prie dviejų nulių zonos…
Neįgalieji ir pensininkai „Anykštą“ 2023-iesiems metams su pristatymu į namus gali užsisakyti už 85 eurus. Jeigu liks tokie pašto tarifai, kokie siūlomi dabar, nuo miestiečių prenumeratos redakcijai liks net ne dailus apvalus nulis, o riebus minusas… Vat iš to minuso mes toliau lobsime!
Dar reikia turėti omenyje, kad iš prenumeratorių pinigus redakcijos susirenka į priekį, už 2023 metus. Nedaug abejonių, kad ateinančių metų pabaigoje už tuos pačius eurus, mažiau elektros ir bulvių galėsime įsigyti nei metų pradžioje.
Ir redakcijos kolektyvas už darbą algų nori. Šitas noras, aišku, nėra suprantamas – viena vertus redakcijoje dirbti yra garbė, antras dalykas – argi straipsnių rašinėjimas yra darbas.
Labai nudžiugino, tiesiog pralinksmino žinia, kad „Lietuvos paštas“ šiemet ketina taikyti 12 proc. antkainį už laikraščių prenumeratos priėmimą. Ne už laikraščių išnešiojimą, o už prenumeratos priėmimą! Analogas, turbūt būtų kirpykloje, kai susimoki ne tik už kirpimą, bet ir už tai, kad susimokėjai už kirpimą. Kirpimas 20 eurų, mokėjimas už kirpimą – dar 3 eurai. Pinigų iš nukirptojo paėmimas juk taip pat – paslauga!
Papildomo mokesčio už prenumeratos priėmimą „Lietuvos paštui“ bus galima ir nemokėti – netrukus laikraščius užsiprenumeruoti galėsite ir visose parduotuvėse, kur yra „Perlo“ terminalai. Manau priprasit prie šios naujovės, suteikiančios galimybę sutaupyti apie 10 eurų. Galų gale ne tik taupymas yra svarbu. Svarbu ir pašto bereikalo nevarginti, daugiau liks laiko prekybai benzopkūklais, čiužiniais ir bulviatarkėmis. Sutikit, jog ant čiužinio pastebimai patogiau miegoti nei ant laikraščio.
Valstybinio monopolininko – Lietuvos pašto – planuojamos paslaugų kainos – šokiruojančios. Tačiau, dar labiau pribloškia paslaugos kokybė.
Mūsų skaitytojai nuolat skambina į redakciją – paštininkai laikraščius dabar neša kūrybiškai: kartais atneša, o kartais ne. „Lietuvos paštas“ „Anykštą“ labai dažnai pabrandina, kartais dieną kitą, kartais ir visą savaitę. Atneša skaitytojui tokį jau gerai papelyjusį laikraštį.
Skaitytojai nusipirkę „Anykštos“ prenumeratą – teisėtai piktinasi. Juk tai prekė. Pagal redakcijos sutartis su „Lietuvos paštu“ „Anykšta“ privalo būti pristatyta prenumeratoriui laikraščio išleidimo dieną. Bet gyvename, tarytum už poliarinio rato, kur diena ir naktis trunka po pusmetį. Ir teisiniai instrumentai, kaip už poliarinio rato. Iš savo verslo partnerio – „Lietuvos pašto“, redakcija gali išsireikalauti, kad laikraštį, visgi kada nors partneris pristatytų skaitytojui. Geriausiu atveju dar galime tikėtis, kad paštininkas žmogaus dėl vėluojančios prekės (t.y. laikraščio) atsiprašys. Ir tas paštininkas dažniausiai būna niekuo dėtas. Kiek jų mūsų rajone palikta? 10? 12? Kaip sakoma – viena subine dviejų seniūnijų neapkėsi.
Nuolat deklaruoju, jog jeigu tau nepatinka verslo sąlygos rinkis kitą verslą arba nusisamdyk bibliotekos vadybininku. Nabettačiau, sunku suprasti, kam sąmoningai pribaiginėti ir taip besitraukiantį popierinės žiniasklaidos verslą.
Visuose Lietuvos rajonuose dar yra popieriniai laikraščiai. Kai kur, net ir ne po vieną. Iš viso mūsų, tokių kaip „Anykšta“, apie šimtą. Bet duok Dieve, kad iš regioninių laikraščių dar bent 10 egzistuoja ir kaip verslo subjektai. Kitus išlaiko kitas verslas. Dažniausiai verslo ir politikos mišinys. Laikraščio savininkas turi vilnų karšyklą ar aliejaus spaudyklą, kurioje uždirba milijonus. Iš karšyklos pelno jis moka algas savo laikraščio žurnalistams, savais pinigais gali dotuoti net laikraščio pristatymą skaitytojams. Kartais toks karšyklos ir laikraščio savininkas laisvalaikiu dar ir vietos savivaldybei pavadovauja. Nieko čia blogo. Jeigu žmogus gabus, tai viskam gabus.
Mes vis dar patys mokamės sau algas, o nuosava vilnų karšykla telieka ateities svajone.
Pakėlėme „Anykštos“ prenumeratos kainas juridiniams asmenims. Aišku, esminė brangimo priežastis yra „Anykštos“ redakcijos gobšumas. Bet yra ir kitas, subtilesnis aspektas – kiekvienas verslininkas laikraštį gali (jeigu nori) prenumeruoti ir kaip fizinis asmuo. Net tėvų pensininkų vardu. Tada sutaupys dvigubai. Suteikiame galimybę „Anykštos“ redakcijai sumokėti daugiau, ta galimybe galite ir nesinaudoti, bet jei naudositės, būsime labai dėkingi.
Ačiū, visiems mūsų ištikimiems skaitytojams. Dėkojame už kantrybę laukiant vėluojančio laikraščio, ačiū už pinigus kuriuos mokate už „Anykštos“ prenumeratą. Puikiai suprantame, kad daliai mūsų žmonių pinigai išleisti „Anykštai“ yra juntami, kad jie nėra smulkmena.
Šių metų mūsų prenumeratos šūkis – „Anykšta“ tarytum senas Jūsų draugas!“. Nepykit, kad kartais būnam ekscentriški, o kartais nuobodūs. Kaip senas draugas. Kartais jis žiauriai užknisa, bet kai jo nėra šalia – irgi blogai.