Į Videniškius (Molėtų rajone) galima atvykti dėl daugelio dalykų: dėl kunigaikščių Giedraičių tėvonijos, dėl Reguliariųjų atgailos kanauninkų Baltųjų augustinų vienuolyno, dėl literatūros ir meno centro, o svarbiausia – dėl taikos ir su taika... Paskutinįjį mano pastebėjimą galima išpildyti visada, net, jei būtumėt su niekuo nesitarę ir nesiderinę savo apsilankymo, nes per Videniškius, ties greitkeliu Ryga – Vilnius, ėjo taikos zona pirkliams, tad šių dienų kelias irgi gali simbolizuoti taiką...

Kuomet tik būnu Vilniuje ir surandu valandėlę laisvesnio laiko, visuomet dar kartą aplankau Lietuvos geležinkelių muziejų, įsikūrusį sostinės geležinkelio stoties rūmų antrame aukšte. Man tai kaip šventovė: kiekvienas apsilankymas atveria vis naujus čia saugomos istorijos puslapius, sukelia minčių, naujų idėjų, kurias galiu taikyti dirbdamas mūsų, Anykščių siaurojo geležinkelio, istorijos ekspozicijoje, muziejėlyje, kurį kartu su kolegomis vadiname vilniškio muziejaus jaunesniuoju broliu.

Anykščiai garsėja muziejais. Jų net devyni, tarp jų ir garsioji 1826 metais pastatyta poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelė - pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. Prie šių muziejų jungiasi dar vienas - sendaikčių, radijo imtuvų, tautodailės ir meno kūrinių muziejinė ekspozicija, įrengta prieškariu buvusiuose Šaulių namuose, anykštėnų atmintyje išlikusiuose kaip Komunistų partijos Anykščių rajono komitetas.
Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos direktorius Arūnas Vilkončius su pagalbininkais muziejinę ekspoziciją įrengė buvusio partkomo garažuose ir šalia jų veikusioje anykštėnams beveik nežinomoje slaptoje kavinukėje.

Etnokosmologijos muziejuje atidaryta kosminė paroda – trys kosminiai aparatai, kurie keliavo į Mėnulį ir Venerą. Dabar jų dublikatai nusileido Etnokosmologijos muziejuje. Prieš lankytojus atsiveria didžiulė Mėnulio panorama – tai žvilgsnis į Mėnulio kalvas ten nusileidusių kosmonautų fotoaparato užfiksuotu vaizdu.

Yra Anykščių krašte tokia mokykla, kur tenka sėdėti senuose juoda spalva nudažytuose mokykliniuose suoluose su atverčiamomis lentelėmis. Kur skamba skardžiu garsu rankose tilindžiuojantis metalinis varpelis ir kur visiems būna puiki proga prisiminti fizines bausmes. Už teisingus atsakymus šioje mokykloje nerašomi jokie pažymiai, o įteikiami suvenyrai...

Beveik pačioje Vilniaus širdyje, šalia gotikinės architektūros perlu vadinamos Šv. Onos bažnyčios, istorinėje didikų Sapiegų šventovėje – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje – jau 10 metų veikia Lietuvos bažnytinio paveldo muziejus.
Kolekcijos pagrindą sudaro Vilniaus arkivyskupijos turtai, Katedros lobynas bei unikalūs Dievo garbei sukurti liturginiai, ikonografiniai kūriniai.

Viename iš Rokiškio dvaro muziejui priklausančių pastatų yra surinkta ir eksponuojama itin gausi vieno didžiausio lietuvių liaudies menininko Liongino Šepkos drožinių ekspozicija.
Menotyrininkai pripažįsta šių darbų vertę, unikalumą, išskirtinumą ir sutaria, kad tikras menas gali gimti ir gyvenant visiškame skurde, skurdžioje trobelėje Pandėlyje (Rokiškio raj.).
Atvykusieji į Rokiškio dvarą čia gali pamatyti ir daugiau unikalių medžio dirbinių – tai bene vienintelę Lietuvoje esančią prakartėlių kolekciją, tarp kurių yra ir anykštėnų tautodailininkų, medžio drožėjų Jono Tvardausko ir Valento Survilos kurtų prakartėlių.

Vos keliasdešimt kilometrų nuo Latvijos pasienio galima praleisti unikalią dieną. Ta vieta – tai Rokiškis, tiksliau Rokiškio dvaras. Veiklos jame ras ir mažas, ir suaugęs. „Mūsų muziejus unikalus tuo, kad turime labai daug originalių eksponatų ir įvairių edukacinių programų. Beje, 2011 m. gavome ir EDEN titulą – tai visoje Europoje žinomas įvertinamas, reiškiantis, jog tais metais Rokiškio dvaras buvo pripažintas patraukliausia Lietuvos turizmo vietove“ – sakė Rokiškio dvaro muziejaus direktorės pavaduotoja vyr. fondų saugotoja Dalia Kiukienė.

Vilniaus universiteto muziejaus direktorius, daktaras Ramūnas Kondratas sakė, kad universitetiniai muziejai pasaulyje – toli gražu ne naujovė, o 1579 m. jėzuitų įkurtas Vilniaus universitetas, gali pasigirti ne tik nuostabiu architektūriniu paveldu, bet ir didele profesorių sukaupta gamtos, medicinos, filologijos ir istorijos disciplinų eksponatų kolekcija.

Pakruojo rajone yra išlikęs milžiniškas dvaras su daugiau nei 40 pastatų. Tiesa – dvaras ne puošnus, jis buvo vienas didžiausių agrokultūros dvarų Lietuvoje. Internete galima rasti informacijos, jog dvare saugomi ir senoviniai eksponatai, pastatuose – arklidėse, ledainėje, alaus darykloje galima pamatyti čia naudotus įrenginius.
Tačiau „Anykštai“ šių, išskirtinių eksponatų, pamatyti nepavyko – nors ir susitarus dėl ekskursijos iš anksto, dabartinis dvaro valdytojas Giedrius Klimkevičius atsisakė parodyti dvaro vidų ne „gyvosios dienos“ metu. Vyras argumentavo, jog žurnalistės nepadarys pakankamai gerų nuotraukų, o taip pat kiekviename pastate, kur yra vykdomos edukacijos, nėra šiuos užsiėmimus vedančių žmonių.