Šiauliuose gyvenanti Palmira Ivanavičienė Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui padovanojo 90 knygų iš savo sesers – pirmosios Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorės Onos Sedelskytės (1928-1970) sukauptos asmeninės bibliotekos.
Nors šviesios atminties Onos Sedelskytės darbinė ir kūrybinė veikla, gyvenimo keliai nebuvo susieti su Svėdasų kraštu, tačiau dovana šiam sodžiaus muziejui tikrai praverčia.

Panašu, kad atsiranda vis daugiau netradicinių muziejų, vis daugiau privačių rinkinių, atveriamų visuomenei. Viena turtingiausių, o galbūt ir pačia turtingiausia senovinės technikos kolekcija Baltijos šalyse žymus netoli Biržų įsikūręs Sodeliškio dvaras.
Jo šeimininkas, stambus ūkininkas Dalius Linkevičius ne tik sėkmingai tvarkosi žemės ūkio reikaluose, bet jau keliolika metų kaupia senąją techniką, gaivina iš užmaršties senąją lietuvių buitį, ypatingomis spalvomis čia veriasi svajonių respublikos – 1918 – 1940 m. – Lietuvos pasaulis.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 31 d. veikia literatūros paroda „Prof. dr. Osvaldas Janonis – Lietuvos bibliografas ir Anykščių krašto praeities tyrėjas“.

Energetikos ir technikos muziejus – vieta, kur galima pamatyti įvairius fizikos dėsnius reprezentuojančius eksponatus, senuosius Vilniaus elektrinės mechanizmus ir susipažinti su įvairiais senais, dabar jau gerokai patobulėjusiais prietaisais.
Muziejus, atvėręs duris lankytojams 2003 metais, įsikūrė buvusios pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės gamybinėse patalpose, kuri dabar, miestui priartėjus, atrodo, stovi pačiame sostinės centre – Rinktinės gatvėje.

Anykščių koplyčioje galima apžiūrėti anykštėnės keramikės Ramūnės Pranckevičiūtės sukurtus darbus.
Kaip juokavo pati menininkė, Koplyčioje taip dažnai vyksta įvairūs renginiai, kad savo parodai pristatyti vos radusi laisvą tarpelį.

Užpalių kultūrinio paveikslo kertiniai stulpai - Šeimyniškių piliakalnis, konglomerato uola, šventas Krokulės šaltinis, dvasinės tradicijos, kanklininkų ansamblis „Pasagėlė“ bei V. Jovarienės sukurtas, magiškos meilės žirgams persmelktas pasaulis.
Jaunimas čia žirgus kinko ir Užgavėnių pasivažinėjimams, ir Joninių šėlsmui, ir kitoms šventėms. Kai tik gali, užpalėnai sėda ant žirgų, o didžios žirgų mylėtojos sodyboje veikia įdomus ir unikalių eksponatų turtingas muziejus.

Tuskulėnų rimties parkas – mylima vilniečių vieta. Šiltą rudenio dieną čia vaikšto meiliai už rankų susikibę poros, tėveliai stumdo vežimėliuose gulinčius vaikus. Beveik centre, Žirmūnuose, prie Nėries geltonais lapais nuklotas parkas yra tarsi vienos didelės kapinės. Sovietmečiu čia į masines kapavietes grūsti NKGB sušaudytų žmonių lavonai, kurie tik 2004 m. buvo pagerbti ir perlaidoti kolumbariume.
Šią šiurpią istoriją pasakoja Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.

Šventasis Kazimieras – Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio sūnus, miręs vos 25 – erių,  vėliau paskelbtas šventuoju. Šv. Kazimieras laikomas Lietuvos globėju. Lietuvos bažnytinio paveldo muziejuje, apie kurį „Anykšta“ jau rašė šią vasarą, iki spalio 15 dienos galima pamatyti iš Italijos (Sicilijos) atvežtą parodą „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija“. Apie šią įspūdingą ir labai vertingą ekspoziciją „Anykštai“ pasakojo Bažnytinio paveldo muziejaus, esančio Šv. Mikalojaus bažnyčioje, darbuotoja Birutė Valečkaitė.

Naujasis arsenalas Vilniuje – vienas iš Lietuvos Nacionalinio muziejaus filialų. Muziejuje pasakojama apie Lietuvos valstybės istoriją, o kitose salėse pristatoma lietuvių etninė kultūra – XVIII a. – XX a. pirmos pusės Lietuvos valstiečių tradicinė buities kultūra, liaudies menas, kryždirbystė. Ekspozicijoje atkurti XVIII a. – XIX a. pabaigos valstiečių gyvenamojo namo patalpų interjerai – dūminės pirkios asla, kamara, gyvenamosios patalpos su kraičių skryniomis, mediniais vaikiškais žaislais.

Naujasis arsenalas Vilniuje yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame pagrindinė ekspozicija skirta Lietuvos valstybės istorijai nuo valstybės susidarymo iki XX amžiaus bei lietuvių etninei kultūrai. Apie Lietuvos istorijos raidą, muziejaus istoriją ir lietuvybę ,,Anykšta“ kalbėjosi su muziejaus gide Nemira Gutautiene.