Energetikos ir technikos muziejus – vieta, kur galima pamatyti įvairius fizikos dėsnius reprezentuojančius eksponatus, senuosius Vilniaus elektrinės mechanizmus ir susipažinti su įvairiais senais, dabar jau gerokai patobulėjusiais prietaisais.
Muziejus, atvėręs duris lankytojams 2003 metais, įsikūrė buvusios pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės gamybinėse patalpose, kuri dabar, miestui priartėjus, atrodo, stovi pačiame sostinės centre – Rinktinės gatvėje.

Anykščių koplyčioje galima apžiūrėti anykštėnės keramikės Ramūnės Pranckevičiūtės sukurtus darbus.
Kaip juokavo pati menininkė, Koplyčioje taip dažnai vyksta įvairūs renginiai, kad savo parodai pristatyti vos radusi laisvą tarpelį.

Užpalių kultūrinio paveikslo kertiniai stulpai - Šeimyniškių piliakalnis, konglomerato uola, šventas Krokulės šaltinis, dvasinės tradicijos, kanklininkų ansamblis „Pasagėlė“ bei V. Jovarienės sukurtas, magiškos meilės žirgams persmelktas pasaulis.
Jaunimas čia žirgus kinko ir Užgavėnių pasivažinėjimams, ir Joninių šėlsmui, ir kitoms šventėms. Kai tik gali, užpalėnai sėda ant žirgų, o didžios žirgų mylėtojos sodyboje veikia įdomus ir unikalių eksponatų turtingas muziejus.

Tuskulėnų rimties parkas – mylima vilniečių vieta. Šiltą rudenio dieną čia vaikšto meiliai už rankų susikibę poros, tėveliai stumdo vežimėliuose gulinčius vaikus. Beveik centre, Žirmūnuose, prie Nėries geltonais lapais nuklotas parkas yra tarsi vienos didelės kapinės. Sovietmečiu čia į masines kapavietes grūsti NKGB sušaudytų žmonių lavonai, kurie tik 2004 m. buvo pagerbti ir perlaidoti kolumbariume.
Šią šiurpią istoriją pasakoja Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.

Šventasis Kazimieras – Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio sūnus, miręs vos 25 – erių,  vėliau paskelbtas šventuoju. Šv. Kazimieras laikomas Lietuvos globėju. Lietuvos bažnytinio paveldo muziejuje, apie kurį „Anykšta“ jau rašė šią vasarą, iki spalio 15 dienos galima pamatyti iš Italijos (Sicilijos) atvežtą parodą „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija“. Apie šią įspūdingą ir labai vertingą ekspoziciją „Anykštai“ pasakojo Bažnytinio paveldo muziejaus, esančio Šv. Mikalojaus bažnyčioje, darbuotoja Birutė Valečkaitė.

Naujasis arsenalas Vilniuje – vienas iš Lietuvos Nacionalinio muziejaus filialų. Muziejuje pasakojama apie Lietuvos valstybės istoriją, o kitose salėse pristatoma lietuvių etninė kultūra – XVIII a. – XX a. pirmos pusės Lietuvos valstiečių tradicinė buities kultūra, liaudies menas, kryždirbystė. Ekspozicijoje atkurti XVIII a. – XIX a. pabaigos valstiečių gyvenamojo namo patalpų interjerai – dūminės pirkios asla, kamara, gyvenamosios patalpos su kraičių skryniomis, mediniais vaikiškais žaislais.

Naujasis arsenalas Vilniuje yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame pagrindinė ekspozicija skirta Lietuvos valstybės istorijai nuo valstybės susidarymo iki XX amžiaus bei lietuvių etninei kultūrai. Apie Lietuvos istorijos raidą, muziejaus istoriją ir lietuvybę ,,Anykšta“ kalbėjosi su muziejaus gide Nemira Gutautiene.

Iliuzija – iškraipyta pojūčių interpretacija, kai realybė suvokiama ne tokia, kokia ji yra. Egzistuoja keli iliuzijų tipai: optinės, garso, lietimo. Pirmojo Lietuvoje Iliuzijų muziejaus įkūrėjas, rusas Matvei Linov sakė, kad jo įkurto muziejaus tikslas ne tik suteikti lankytojams galimybę pamatyti iliuzijas, bet ir paaiškinti, kaip kai kurios iš jų veikia. Tiesa, paklausus apie panašaus principo pramogą – „Apverstą namą“ Anykščiuose, muziejaus įkūrėjas susižavėjimo neparodė – firmą, įrenginėjusią namą, jis laiko plagiatoriais.

Būdamas pajūryje ar Žemaitijoje neatsispiriu pagundai dar kartelį aplankyti Kretingos rajone, prie Plungės – Skuodo plento, netoli Salantų miestelio, lygumoje, medžiais apaugusią oazę, kryžiais dangų remiančią Orvidų sodybą - muziejų. Dar sovietmečiu su šeima užsukęs į tuomet niekur nereklamuojamą menininko, skulptoriaus, brolio pranciškono Viliaus Orvido akmenų pasaulį, mačiau ir gyvą jo kūrėją, tačiau prisimenu, kad taip ir neišdrįsau užkalbinti jo dirbančio, o vėlesni apsilankymai, paskutinis – šią vasarą - jau tik mintimis grąžino tą pirmąjį, išskirtinai stebuklingą, fantastinį ir nepakartojamą įspūdį. Kūrėjas išėjo, tačiau, mano nuomone, dalis auros išliko jo darbuose. Juos saugo jauniausioji menininko sesuo Palmira Orvidaitė - Beniušienė. Garsus išeivijos menininkas, susižavėjęs V. Orvido kūryba, siūlė sodybą paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Į Videniškius (Molėtų rajone) galima atvykti dėl daugelio dalykų: dėl kunigaikščių Giedraičių tėvonijos, dėl Reguliariųjų atgailos kanauninkų Baltųjų augustinų vienuolyno, dėl literatūros ir meno centro, o svarbiausia – dėl taikos ir su taika... Paskutinįjį mano pastebėjimą galima išpildyti visada, net, jei būtumėt su niekuo nesitarę ir nesiderinę savo apsilankymo, nes per Videniškius, ties greitkeliu Ryga – Vilnius, ėjo taikos zona pirkliams, tad šių dienų kelias irgi gali simbolizuoti taiką...