Kas iš išvardintų asmenų verčiausias būti Lietuvos simboliu?

Dienos anekdotas

Pasipiktinusių vairuotųjų, nesuprantančių, kaip taip nelogiškai galima sustatyti kelio ženklus, laukia linksmi ir paslaugūs kelių patruliai, pasiruošę suteikti mokamas konsultacijas.

Komentaras

info kas??: „
1. valdininkai ne tik e-demokratija nesinaudoja, bet ir fiziškai duris užsidaro nuo demokratinių viešų sprendimų svarstymo, diskusijų ir ar problemų viešinimo.
2. gyventojai ir norėdami neranda informacijos oficialiame savivaldybės tinklapyje www.anyksciai.lt
kaip antai
- kokias pareigybes turi ir už kokią veiklą atsakingas mero patarėjas;
- kokius veiklos planus pasitvirtina seniūnijos,
-kokie metiniai rezultatai pagal veiklos planus seniūnijose;"

Komentuoti
2017-12-31

Paprasčiausiai pasiilgau arklio...

Mintis sukurti Arklio ir agrarinės Lietuvos muziejų kilusi dar tarpukariu, ją įkūnyti svajota Dotnuvoje, realizavosi tik 1978 m., kuomet profesorius Petras Vasinauskas su bendraminčiais tokį muziejų įsteigė Niūronyse.
Buvo tai visuomeninis muziejus, kuriam eksponatai rinkti visoje šalyje su šventa nuostata priimti juos kaip dovaną, visi eksponatai turėjo būti dovanoti, kaip ir kiekvienam gyventojui sudėjus po porą rublių būtų gebėję pastatyti analogų neturinčius pasagos formos rūmus su muziejaus salėmis, saugyklomis, arklidėmis ir kitomis įdomybėmis...

Skaityti daugiau...
2017-12-30

Kunigiškiuose surado savo giminės šaknis

Vasarą iš Klaipėdos krašto atvažiavęs buvęs pedagogas, žurnalistas, rašytojas, šešių knygų autorius Rimantas Greičius Svėdasų seniūnijoje ieškojo savo giminės šaknų.
Kunigiškiuose, Vaitkūnuose ir kitur jis teiravosi sutiktų žmonių, ar šie nieko nežinantys apie Kuzmickų (ar Kuzmickių) šeimą, ieškojo duomenų ir bibliotekoje. Tačiau nieko taip ir nesužinojo, visi gūžčiojo pečiais, skėsčiojo rankomis. Tiktai kai klaipėdietis užsuko į Kunigiškių I kaime jau tris dešimtmečius veikiantį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų, garbaus žmogaus akyse suspindėjo džiaugsmo ašaros.

Skaityti daugiau...
2017-12-02

Lietuvius šakute naudotis išmokė karalienė Bona Sforca

Lietuvos Valdovų rūmai – rezidencija, kur kažkada gyveno Abiejų Tautų respublikos valdovai, viešėjo įtakingiausi didikai. 1517 m. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono I pasiuntinys Zigmantas Herberšteinas susitarė dėl Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos, Milano kunigaikščio Džianio Galeako Sforcos, dukters jungtuvių. Manoma, kad ši legendomis apipinta moteris į Lietuvą iš Italijos atvežė naujus papročius, pavyzdžiui, valgant naudotis ne tik peiliu, bet ir šakute.
,,Valdovų rūmai buvo šalies centras – čia Lietuvos iždas, Aleksandro laikais čia kaldintos monetos, čia saugoma ir Metrika, ir galbūt redaguotas Lietuvos Statutas. Leonas Sapiega, redaguodamas III-čiąjį Lietuvos Statutą, greičiausiai gyveno Valdovų rūmuose. Taip pat galime kalbėti apie didžiulę rūmų prabangą – turime XV amžiaus taurę iš Venecijos stiklo, puoštą emale ir auksu“, - sakė muziejaus ekskursijų koordinatorė Birutė Šulinskienė.

Skaityti daugiau...
2017-11-19

Valdovų rūmuose rezidavo ne tik karaliai, bet ir kareiviai

XV – XVI amžiaus pradžia datuojami Valdovų rūmai – ne tik kažkada buvusi didžiųjų Lietuvos bei Lenkijos valdovų rezidencija, bet ir lietuvybės, istorijos simbolis. Dar dabar ant senovinių polių stovintys rūmai, niokoti daugybės karų ir sujudimų, kadaise siaubti caro kareivių, apsistojusių čia šešeriems metams, po atstatymo rūpestingai prižiūrimi ir tvarkomi, o jų požemiuose šalia išlikusių fragmentų eksponuojami čia kažkada gyvenusių dvaro žmonių daiktai ir prabangių Valdovų rūmų puošybos elementai. Trijų aukštų muziejus su apžvalgos aikštele siekia beveik 1500 kvadratinių metrų, todėl vieno straipsnio jam aprašyti nepakanka.

Skaityti daugiau...
2017-11-05

Valdovų rūmuose galima išvysti istorijos raidą

2009 metais įkurtas istorinės rezidencijos pobūdžio Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, o 2013 – aisiais atvėrė duris pirmiesiems savo lankytojams. Muziejus šiandien yra tikriausiai vienas iš įspūdingiausių ir didžiausių Lietuvos istorijos muziejų. Čia be didžiulės nuolatinės ekspozicijos rengiamos ir trumpalaikės parodos – šiuo metu pristatomi 2016 – 2017 metais sukaupti eksponatai bei milžiniškas lenkų kūrėjo Voicecho Gersono paveikslas ,,Lietuvos krikštas“, kurį norint atgabenti į Valdovų rūmus prireikė neeilinių pasiruošimų.

Skaityti daugiau...
2017-10-22

Žaislų muziejuje galima pamatyti, kokio ilgio buvo mamutuko plaukai

Pačiame Vilniaus centre, Šiltadaržio gatvės antruoju numeriu pažymėtame name, įsikūręs Žaislų muziejus čia veikia dar visai neseniai.  2012 metais jis atidarytas archeologo, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo Povilo Blaževičiaus ir jo žmonos Indrės Jovaišaitės – Blaževičienės. Plačiau apie Žaislų muziejų, kur ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems pristatoma Lietuvos žaislų istorija nuo Akmens amžiaus iki mūsų laikų, ,,Anykštai“ papasakojo muziejaus ekskursijų vadovė Vytautė Žuravliovaitė.

Skaityti daugiau...
2017-10-07

Muziejaus įkūrėjus sieja bendras pomėgis - pynimas

Sedeikių kaime (Andrioniškio sen.) tautodailininkų Ligitos ir Kazio Morkūnų sodyboje, senojoje klėtyje įkurtame muziejuje eksponuojamos senos pintinės ir pačių sodybos šeimininkų nupinti gaminiai. Sodyboje išsaugota daugybė autentiškų, savo istoriją turinčių buities daiktų, o svetingi sodybos šeimininkai, tautinio paveldo meistrai priimdami svečius juos dar pavaišina bičių miško pievose rinktu medumi su aplink sodybą augančių čiobrelių arbata.

Skaityti daugiau...
2017-09-23

Medininkų pilyje princesės negyveno

Gynybinėje Medininkų pilyje, viduramžiais apsuptoje miškų, princesės greičiausiai negyveno – čia buvo įsikūrę ginkluoti lietuviai, pasirengę ginti Lietuvos širdį Vilnių. Tiesa, manoma, kad Medininkų pilyje, nors ir neįrengtoje kaip pasakose su prabangiomis menėmis, ne kartą viešėjo Vytautas Didysis ir diktavo savo laiškus – taip pasakojo 2012 metais atidaryto Medininkų muziejaus ekskursijų vadovas Aleksandras Krivošeinas.

Skaityti daugiau...
2017-09-16

Teatre didikai kojas laikydavo sukišę į šiaudus

Ar žinote, jog XVIII amžiaus didikai spektaklius žiūrėdavo sukišę kojas į šieną, nes tik taip pavykdavo išsėdėti ilgus spektaklius, ar kad režisierius Konstantinas Glinskis Sankt Peterburge buvo diplomuotas meilužio vaidmens atlikėjas – tokias specifines, negirdėtas detales Vilniuje esantis Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus atskleidžia lankytojams. Iš Anykščių krašto kilusi muziejaus direktorė Regina Lopienė sakė, jog Mažuosiuose Radvilų rūmuose įkurtas muziejus skirtas sudominti ir praplėsti žmonių žinias apie menininkus ir jų pasaulį.

Skaityti daugiau...
2017-09-02

Katinų muziejui vadovauja katinai

Ne raudonas kilimas ir ne nuobodžios pilkos trinkelės veda į Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą, kur įsikūręs Katinų muziejus. Į jį veda keliukas, nupėduotas spalvotų letenėlių, o prie pat durų stovi skulptūra, neleidžianti suabejoti, ką pamatysi pravėręs šios įstaigos duris.
Apie Katinų muziejų, jo istoriją, eksponatus ir keturkojus „viršininkus“ „Anykštai“ pasakojo šio muziejaus direktorė Ernesta Daukšienė.

Skaityti daugiau...