Elektra, apakinusi žmones

Energetikos ir technikos muziejus – vieta, kur galima pamatyti įvairius fizikos dėsnius reprezentuojančius eksponatus, senuosius Vilniaus elektrinės mechanizmus ir susipažinti su įvairiais senais, dabar jau gerokai patobulėjusiais prietaisais.
Muziejus, atvėręs duris lankytojams 2003 metais, įsikūrė buvusios pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės gamybinėse patalpose, kuri dabar, miestui priartėjus, atrodo, stovi pačiame sostinės centre – Rinktinės gatvėje.

Galima pasijausti elektrinės operatoriumi

„Elektrinė atsidarė 1903 metais vasario 14 dieną. Yra linksma istorija: buvo planuojama, kad elektrinė pradės veikti anksčiau, tačiau praūžusi pūga išdaužė visus, ką tik pakabintus žibintus, o jų pakeitimas buvo labai brangus ir elektrinės atidarymą teko nukelti. Simboliška – vasario 14-oji yra ne tik įsimylėjėlių, bet ir šviesos diena“ – ekskursiją pradėjo muziejaus gidė edukatorė Viktorija Smailytė.
Pirmoji patalpa – milžiniškų katilų ir vamzdžių pripildyta erdvė, antroji – turbinų salė. „Čia ir vykdavo pagrindinis elektrinės darbas – buvo gaminama elektra. Eksponuojame tris turbinas, viena iš jų yra atvira tam, kad lankytojai galėtų iš arčiau susipažinti su šiuo įrenginiu. Įdomu tai, kad per Antrąjį pasaulinį karą, traukiantis vokiečiams, elektrinė buvo susprogdinta. Vienas svarbiausių išlikusių elektrinės eksponatų – sovietmečiu atsiradęs valdymo pultas. Pastebime, jog žmonėms patinka prieiti ir pajunginėti mygtukus, pastumdyti pulto svirteles. Šį darbą elektrinės veikimo laikais atliko elektrinės operatorius“ – pasakojo mergina. „Ateityje planuojame, kad lankytojai galėtų ne tik pasukinėti ir paspaudinėti mygtukus, bet ir naudotis sukurtu simuliatoriumi, imituojančiu tikro operatoriaus darbą“ – kalbėjo V.Smailytė. Edukatorė pabrėžė, jog nepaisant daugybės muziejuje pristatomų, kartais nesuprantamų, technikos eksponatų, muziejaus gidai visuomet stengiasi net ir pačius paprasčiausius skaitiklius ir saugiklius, kuriuos matome kas dieną, pristatyti ir parodyti kitaip.

Kompiuteris be ekrano?

„Turime ekspozicijas, skirtas Vilniaus pramonei ir jos vystymuisi. Eksponuojame pirmąjį lietuvišką kompiuterį „Rūta“. Pirmieji kompiuteriai tik skaičiuodavo. „Rūta“ buvo sukurta 1964 metais ir tada tai buvo beprotiška naujovė Sovietų Sąjungoje. Vaikai, pamatę šį kompiuterį, visada klausia: „O kur ekranas?“, – šypsojosi gidė edukatorė. Ekrano funkciją atliko perfokorta. Salėje eksponuojami ir televizorius „Šilelis“, siurblys „Saturnas“, batai „Viktorija“. „Man patinka, kad viską tuo metu vadino lietuviškais pavadinimais“, – pridūrė V. Smailytė.

Katilų veikimo sistema primena žmogaus kraujotaką

Vienoje muziejaus salėje, virš didžiulių katilų – savotiška senovinė IKEA. Tai – parodomasis tipiškas naujakurio butas, kuriame išdėlioti sovietmečiui būdingi baldai, virtuvė su šaldytuvu, o jame – keli maisto produktai. „Manau, svarbu, kad galėtume ne tik matyti, bet ir paliesti eksponatus“ – sakė mergina. Iš šios salės matosi ir didžiulių, kiek apdulkėjusių katilų konstrukcijos. Man, kaip tikrai smalsiai žurnalistei, klausiant, ir kaip gi darbuotojai tuos katilus valo – ar prisirišę lynais, ar balansuodami ant didžiulių metalinių vamzdžių – prie interviu prisijungia ir muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas. „Katilai valomi periodiškai, bet šiuo metu yra vykdomi statybiniai darbai, kurių metu dulkės per vieną dieną padengia visus paviršius, taigi nutarėme, kad vamzdynai bus nuvalyti pasibaigus statybiniams darbams“ – man atsako muziejaus gidė edukatorė ir pasiūlo direktoriui daugiau papasakoti apie katilus. M. Bistrickas mielai paprastai paaiškina katilų veikimo sistemą: „Bet kurios elektrinės vamzdynas yra kaip kraujotakos sistema: kaip tvarkingai įrengtas vamzdynas, taip tvarkingai dirba ir pati elektrinė. Labai svarbu parodyti, kas kur yra, dėl to vamzdžiai nudažyti skirtingomis spalvomis“. Muziejaus direktorius sakė, kad elektrinių technologijos keitėsi kelis kartus: kažkada katilinės buvo kūrenamos kietu kuru, vėliau pradėta naudoti grūsta anglis, kurią pakeitė skystasis, kiek vėliau – branduolinis kuras. Dabar didžiausia naujovė yra žalioji energetika, atsinaujinantys žemės ištekliai.

Advokatai prašėsi ant stogo

Energetikos ir technikos muziejus patalpomis dalinasi su Italijos ambasada, dėl to iš pradžių kiek keista, kodėl ant vienos stogo pusės siūruoja vėliava, o ant kitos stovi Elektros skulptūra. Elektra laiko žibintą, o po jos kojomis nukritęs, deglu nešinas Prometėjas dėl ryškios elektros lemputės šviesos dengiasi akis. Muziejaus direktorius M. Bistrickas ir gidė edukatorė V. Smailytė juokėsi, jog skulptūra sulaukia didelio susidomėjimo: vieną kartą norėdami pasižiūrėti į ją iš arčiau, į muziejų atvykę advokatai net pasiprašė leidžiami ant stogo. Ši dalis mane taip pat nustebino – ne kasdien pasitaiko galimybė pasigrožėti senamiesčiu iš aukščiau. „2020 metais ant muziejaus stogo planuojame atidaryti naują erdvę, čia taip pat turėsime aikštelę, į kurią lankytojai galės pakilti ir liftu.“ – sakė muziejaus direktorius. Ant Energetikos ir technikos muziejaus stogo stovi saulės kolektoriai ir saulės moduliai: vienu šildomas vanduo, o kitu gaminama elektros energija, kurią ir naudoja pats muziejus.

Dviratis, gaminantis elektrą

Muziejaus gidė pristatė ir neseniai LITEXPO parodų rūmuose, Sporto ir kultūros festivalyje, demonstruotą dviratį, kurį minant įsižiebia lemputės. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip muziejuje pristatomi mus supantys kasdieniai techniniai reiškiniai. Dvi muziejaus ekspozicijos skirtos būtent eksperimentiniams eksponatams, turintiems ne istorinę, o aiškinamąją vertę. „Viena yra parodyti, o kita – papasakoti, dėl to muziejuje turime ir iliuzijų, ir fizikinių reiškinių pavyzdžių“ – sakė V. Smailytė. Tuo pat metu muziejaus direktorius atnešė zvimbiantį lagaminą, demonstruojantį giroskopą (giroskopas – prietaisas, naudojamas matuoti arba išlaikyti orientaciją ir kampinį greitį. Tai gali būti bet koks greitai besisukantis kietas kūnas, kurio ašis gali erdvėje keisti savo kryptį. Visi reiškiniai susiję su greitu giroskopo sukimusi vadinami giroskopiniais. Giroskopas yra skridinys, kurio ašies kryptis laisvai kinta. Įsuktas giroskopas priešinasi tokioms jėgoms kaip sunkis, kurie veikia jo ašį, ir stengiasi išlaikyti pusiausvyrą – aut. past.). Šis lagaminas – mėgstamas muziejaus lankytojų eksponatas. Įjungus prietaisą, lagaminas rankoje nepaklūsta sukimo krypčiai. Tiesa, muziejaus direktorius paminėjo, jog mažesniems muziejaus lankytojams jis per sunkus, nes sveria pakankamai daug, tačiau vyresni muziejaus lankytojai nustemba, kaip toks įprastas kasdienei buičiai daiktas – lagaminas – su įdėtu giroskopu nepaklūsta žmogaus valiai.

Muziejus yra skirtas visai šeimai

Paklausus apie tai, kas Energetikos ir technikos muziejų padaro ypatingu ir išskiria iš kitų (ne taip seniai lankėmės Iliuzijų muziejuje Vilniuje, apie kurį „Anykštos“ skaitytojai galėjo sužinoti vasarą publikuotame straipsnyje), muziejaus direktorius sakė, jog Energetikos ir technikos muziejus yra pritaikytas visai šeimai: „Kalbame ir apie istoriją, ir apie energetiką, primename ir paaiškiname, kuo buvo svarbi elektrinė, juk tamsiose gatvėse buvo ir gerokai pavojingiau. Tuo pačiu interaktyviai mokome ir apie fizikos mokslą, kuris įdomus ir suaugusiems – vienas kolega juokėsi, jog tik gimus vaikui galėjo vėl pradėti sau leisti „legaliai“ žaisti. Tai turbūt labiausiai plačiosios visuomenės poreikius atitinkantis muziejus, kuris įdomiai ir interaktyviai pristato istoriją ir mokslą.“ – sakė M. Bistrickas.

Muziejaus darbo laikas ir bilietų kainos

Darbo laikas: antradieniais – šeštadieniais 10–18.30 val.
Bilietų kainos: Suaugusiesiems – 4 €, moksleiviams, studentams, senjorams, kariams – 2 €, neįgaliesiems, vaikams iš socialiai remtinų šeimų – 0,75 €.