Paroda Lietuvos bibliografui ir Anykščių krašto praeities tyrėjui

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 31 d. veikia literatūros paroda „Prof. dr. Osvaldas Janonis – Lietuvos bibliografas ir Anykščių krašto praeities tyrėjas“.

Jau visą dešimtmetį kraštietis Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto afilijuotasis prof. O. Janonis aktyviai bendradarbiauja su Anykščių viešąja biblioteka, yra jos globėjas,  konsultuoja kolegas bibliotekinio-bibliografinio darbo klausimais, siūlo ir įgyvendina įvairias, su knygos populiarinimu susijusias unikalias idėjas, vykdo bendrus leidybos projektus. Titaniškus darbus kraštietis prof. O. Janonis yra atlikęs Lietuvos bibliografijos srityje bei tyrinėdamas gimtojo Anykščių krašto, ypač Surdegio miestelio ir jo aplinkinių kaimų istoriją.                
Paroda susideda iš dviejų dalių – pirmojoje eksponuojami leidiniai, atskleidžiantys prof. dr. O. Janonį, kaip Lietuvos bibliografą, į antrąją yra sudėtos knygos, kurias profesorius išleido tyrinėdamas Surdegio bei Anykščių krašto praeitį.
Prof. O. Janonis yra bibliografijos metodologijos autorius bei dažniausiai cituojamas autorius net tarptautiniu mastu, kai yra kalbama apie bibliografijos mokslą. Bibliotekoje veikiančioje parodoje eksponuojami įvairūs bibliografijos leidiniai, kuriuos mokslininkas parengė, sudarė vienas arba su bendraautoriais, recenzavo ar buvo redakcinės kolegijos narys. Beveik dvi dešimtys knygų yra skirtos Anykščių krašto praeičiai, daugiausia Surdegio miestelio, kuriame prabėgo jo vaikystė, tyrinėjimui.
Paklaustas, kaip suranda tiek laiko darbuotis archyvuose, ieškoti, sisteminti medžiagą ir rengti knygas, profesorius atsako: „Kaip ir visi kraštotyrininkai, „užsidegiau“, susidomėjau ir nebegalėjau ramiai sėdėti namuose. Taip paieškos bet kokių duomenų apie Surdegį archyvuose, muziejuose, bibliotekose tapo mano kasdieniniu darbu…“.  
Šiais metais prof. O. Janonis kartu su Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyrininkėmis sudarė bibibliografinio žodyno „Anykščių kraštotyrininkai“ antrąją dalį „Bibliografinė medžiaga (1889–2017)“, vienas parengė ir išleido jo paties sumanytos knygų serijos „Surdegiečio bibliotekėlė“ ketvirtąją knygą „Surdegis: bibliografijos rodyklė (1622–2017)“.
Šios knygos pratarmėje autorius rašo: „Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Surdegio miestelis turi seną įspūdingą praeitį. Švč. Mergelė Marija jame apsireiškė beveik aštuoniais dešimtmečiais anksčiau nei Šiluvoje. Iki šiol po bažnyčia išliko stebuklingas šaltinėlis, o Surdegio Dievo Motinos ikona, kurios kopija paplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Rusijoje, yra viena iš penkių šalies ikonų, kurią nuo seno garbina visi krikščionys – ir katalikai, ir stačiatikiai“.
Pasak profesoriaus, šalies archyvuose išlikę daug archyvinių dokumentų, kuriuose užfiksuoti įvairūs Surdegio miestelio istorijos puslapiai. Tam, kad būtų lengviau orientuotis dokumentų masyve, bibliografas parengė bibliografijos rodyklę. Kaip ir visus kitus leidinius apie Surdegį, prof. O. Janonis minėtą rodyklę išleido savo lėšomis.
Jeigu reikėtų išvardinti visą anykštėno mokslininko darbų sąrašą, jis būtų be galo ilgas…
Prof. O. Janonio autobibliografinėje rodyklėje dr. Regina Varnienė parašė: „<…> Surdegyje, žaibiškai pralėkusi vaikystė įsirėžė Osvaldo atmintin ir širdin. Ką reiškia būti susijusiam su kraštu? Manoma, kad tikrai glaudus santykis su kraštu bus tada, kai žmogus ne tik jaus jo grožį, bet ir jį pažins<…>“. Pažinti Anykščių kraštą būsimajam profesoriui padėjo mama, šviesaus atminimo bibliotekininkė Veronika Genčiauskienė. Jos dėka meilė gimtinei ir spausdintam žodžiui lydėjo Osvaldą nuo mažų dienų. Mama dirbdama Ramaškonių, Surdegio kaimų bibliotekose sudomino sūnų knygomis ir bibliotekininkyste. Pasirinkęs bibliotekininko-bibliografo profesiją O. Janonis daug dienų praleido bibliotekose ir archyvuose. 1974 m. surinkęs archyvinę bei spausdintą kraštotyros medžiagą, mokslininkas parengė Surdegio bibliotekos istoriją, kuri buvo skirta paminėti bibliotekos 25-ąsias gyvavimo metines. Tai buvo ne tik geriausia, bet ir viena pirmųjų parašytų Anykščių rajono bibliotekų istorijų.
Prof. O.Janonis gimė Netikiškių kaime, Anykščių rajone. Mokėsi įvairiose Anykščių krašto mokyklose. Tačiau didžiausi O. Janonio prisiminimai iš mokslų Surdegio aštuonmetėje mokykloje, nors po to mokėsi ir baigė Troškūnų vidurinę mokyklą. 1966–1970 m. studijuodamas Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete bibliotekininkystę ir bibliografiją, O. Janonis įgijo mokslinio bibliotekininko-bibliografo išsilavinimą. 1970–1971 m. kraštietis dirbo Lietuvos respublikinės bibliotekos (Vilnius) Lituanistikos-kraštotyros skyriuje bibliografu ir vyresniuoju redaktoriumi. 1971 m. buvo pakviestas dirbti vyresniuoju dėstytoju Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete. Penkeri pedagoginio darbo metai atskleidė jo pedagoginius sugebėjimus, išryškino polinkį moksliniam darbui. 1971–1972 m. jis buvo Politinės ekonomijos katedros dėstytojas, 1972–1979 m. – naujai įkurtos Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros vyresnysis dėstytojas, 1979–1982 m. – šios katedros asistentas, 1982–1992 m. – docentas. 1992–1993 m. buvo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Informatikos katedros docentas.
O. Janonis 1979 m. apsigynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją „Metodologiniai bibliografinės produkcijos sisteminio tyrimo aspektai“. Gabus pedagogas 1992 m. iš Kauno vakarinio fakulteto Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros perėjo į Informatikos katedrą – užėmė docento pareigas. 1993–2011 m. O. Janonis dėstė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentams bibliografijos disciplinas. 1993–2005 m. jis buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros docentas, 2005–2011 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesorius. O. Janonis dėstė kursus: bibliografijos teorija, Lietuvių bibliografija, informacijos tvarkyba ir ieška (bibliografinis aprašas), bibliografinė heuristika. Nuo 2011 m. O. Janonis yra Vilniaus universiteto afilijuotasis profesorius.
Bibliografijos metodikos mokslų autorius paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių publikacijų bibliografijos mokslo metodologijos, bibliografijos teorijos, Lietuvos valstybinės ir lietuvių nacionalinės bibliografijos klausimais, parengė daugiau kaip 50 mokslo populiarinimo publikacijų, taip pat parašė analitinių ir referatinių apžvalgų, sudarė ir redagavo nemažai bibliografinių rodyklių. Pastaruoju metu kraštietis mokslininkas visą savo laiką skiria gimtojo Anykščių krašto istorijos tyrinėjimams. Besigilindamas į Surdegio ir jo apylinkių praeitį, O. Janonis parengė pirmąją Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno istoriją, sudarė kasmetinį Surdegio žymiųjų datų kalendorių, „Surdegio chronologiją“ bei bibliografijos rodyklę „Surdegis spaudoje“. Panevėžio miesto rusų kultūros centro konferencijoje, skirtoje Surdegio Švč. Mergelės Marijos pasirodymo vietos paskelbimui piligrimų lankymo vieta ir Surdegio ikonos šventajam keliui, bibliografas skaitė pranešimą apie Surdegio Dievo Motinos ikonos istoriją (2008). O. Janonis sutvarkė Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės archyvą, parengė medžiagą paskaitoms apie stačiatikybės istoriją Anykščių krašte. Anykščių Aleksandro Neviškio cerkvėje mokslininkas vedė skaitymus „Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno vienuolių ir naujokų likimai“ (2013), rengė kraštotyros parodas Surdegio bibliotekoje, Anykščių koplyčioje ir kt. Prof. O. Janonis – kultūrinės veiklos projekto „Literatūriniai maršrutai anykštėnams ir svečiams“ dalyvis (2015) bei ekskursijų po Surdegį vadovas.
Tyrinėdamas Anykščių krašto praeitį, 2012 m. mokslininkas susidomėjo Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės archyvu bei senosiomis stačiatikių knygomis. Visus cerkvės dokumentus O. Janonis tyrinėjo beveik dvejus metus. Medžiagą susistemino, sudarė jos apyrašus.
Mokslininkas tyrinėjo ir Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvėje saugomas senąsias liturgines knygas. Kraštotyrininkui rūpėjo ne tik jas ištirti, įvertinti, aprašyti, bet ir surengti šių unikalių senų ir retų spaudinių parodą – parodyti knygas ne tik anykštėnams, bet ir kitų miestų gyventojams. Jo iniciatyva ir rūpesčiu Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje organizuota paroda „Senosios stačiatikių Šv. Mišių knygos“ sutraukė lankytojus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Paroda buvo gausiai lankoma ir veikė visus metus. Parodoje buvo eksponuojamos XIX–XX a. pradžioje Sankt Peterburge, Maskvoje ir Kijeve išleistos stačiatikių apeigų knygos. Seniausia parodoje buvo 1802 m. Kijevo Pečersko Lavros spaustuvėje išspausdinta knyga. Dauguma kitų knygų išleistos XIX a. 2-ojoje pusėje, trylika – 1900–1906 m. Tyrėjas padarė išvadą, kad 47 knygos iš Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės yra didžiulis spausdinto žodžio istorijos lobis, spausdinto kultūros paveldo dalis. Knygos vertingos ne tik dėl jų meninio lygio, bet ir dėl nedidelio išlikusio egzempliorių skaičiaus.