Anykščių rajono socialinių paslaugų centras neatlygintinai pristato maisto produktus, vaistus, bei kitas būtinąsias prekes vienišiems, senyvo amžiaus, neįgaliems, saviizoliacijoje esantiems asmenims pagal iš anksto telefonu suderintą pirkinių krepšelį bei užsakovo apmokėjimą. Koordinuojantis asmuo - Lina Repečkienė, skambinkite telefonu - 8 611 14294, rašykite elektroniniu paštu - lrepeckiene@socialinespaslaugos.lt

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Dienos anekdotas

Gatvėje prie vaikino priėjo agresyviai nusiteikęs pagyvenęs vyriškis:
- Aš tau parodysiu, kaip mylėtis su mano dukra!
- Kad gal nereikia, aš ir pats moku...

Komentaras

VaLda:„Skaitau ir pyktis paėmė. Man gėda būtų rašyti tokias nesąmones. Juk grįžta mūsų pačių vaikai su šeimomis. Reikia stengtis padėti vieni kitiems, galvoti apie naujų darbo vietų kūrimą. Dėl ko žmonės važiavo į kitus kraštus, kad galėtų užsidirbti vaikų, senų tėvų išlaikymui. Reikia džiaugtis ir stengti, kad su visam grįžtų, atgytų mūsų miestas, nesėdėtų koncertų salėse vien pagyvenusio amžiaus žmonės, pensininkai. Geriau išvyti pašalpinius, kurie trinasi pakampėmis ir geria. Dar vienas dalykas -tai darbdavių savivalė(sau tik sau),kai eiliniai dirba už minimumą ir to kartais negauna. Ko pykti ant valdžios patys gi tuos mokytojus renkam, lekiat net žviegdami, o paskui išrinktieji valdžia nepasidalina ir pešasi. Per mano visą rinkiminį laikotarpį dar tokios valdžios nebuvo. Atvažiuoja į rajoną dirbti naujas žmogus, tol ėda, uja kol apsisuka ir kuo toliau bėga nuo Anykščių. Galiu teigti valdžia dabartinė nėra didžiai gerbtina dėl savo neveiklumo : pvz. peržiūrėjai struktūrą ligoninėje, užsisėdėjusius pensininkus pakeisti jaunais išsilavinusiais specialistais. Reikia džiaugtis, kad pas noriai vyksta aukšto išsilavinimo , protingi specialistai. Protinga valdžia taip nedarytų - iškart įvestų tvarka, o pas mus ....Nesuprantu tų žmonių, kurie nesugeba vadovauti, o lenda į valdžią - atminkit partija Jums valgyti neduos - šiandien ji yra rytoj jos gali nebūti, o gyventi mums reikia čia ir dabar. Karantinas- turit gero laiko pamąstymams, susėskit ir galvokit apie rajono perspektyvą, jei taip norit kažką vyti, tai išsivykite patys save, jei nesugebate sustyguoti darbo."

Skaityti komentarus (5)
2014-01-04

Papšių kapinėse ilsisi ir dvarininkai, ir paprasti sodiečiai

Buvusi sovietmečiu apleista, išniekinta Papšių kapinių koplyčia po restauravimo prikelta naujam gyvenimui. Debeikių seniūnijoje, už Aknystų įsikūrusiame Papšių kaime, yra nemažos, senos, bet iki šiol tebeveikiančios kapinaitės. Jos apsuptos išlakių medžių, aptvertos iš lauko akmenų dailiai išmūryta tvora, su išlenktų metalinių virbų vartais. Jau iš tolo išvysti koplyčią, kuri kadaise buvo apleista, net išniekinta, bet prieš keliolika metų rūpestingai atstatyta. Skaityti daugiau...
2013-12-14

Čia ilsisi gyvenimo kelionę baigę viešintiškiai

Viešintų kapinių vartai – valstybės saugomas, vietinės reikšmės architektūrinis paminklas. Pačiame šiauriniame mūsų rajono pakraštėlyje ant šviesių kalvų įsikūręs bažnyčios ir televizijos bokštais iš tolo matomas Viešintų miestelis. Pirmoji medinukė šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia buvo pastatyta apie 1800 metus, tuomet jau buvo įsikūręs miestelis, kuris palengva nukonkuravo vos už 5 kilometrų esantį Jurgiškio miestelį, dabartinę neogotikinę bažnyčią viešintiškiai pastatė 1906 m., o šventoriuje nuo seno buvo kapinės. Skaityti daugiau...
2013-11-30

Kur ilsisi Vaižganto jaunesnieji broliukai…

Šie senųjų Malaišių kapinaičių varteliai jau retai bepraveriami. „Lenino keliu“ kolūkis, Atgimimo laikais pervardintas Malaišių kolūkiu, Anykščių krašte garsėjo tuo, kad jame buvo net penkios kapinės: Vaitkūnų, Jotkonių, Kunigiškių, Gudonių ir Malaišių. Tos kapinaitės išlikusios iki šių dienų. Tačiau tėra veikiančios tiktai vienintelės - Kunigiškių kaimo kapinės. Pasižvalgykime po Gudonių ir Malaišių kaimų kapinaites. Skaityti daugiau...
2013-11-25

Gimtojo krašto ilgesį Virginijus Strolia sudeda į koplytstulpius

Kijeve (Ukraina) gyvenantis ir leidybos versle dirbantis iš Pienagalio kaimo (Troškūnų seniūnija) kilęs istorikas Virginijus Strolia mediniais kryžiais pažymėjo jau seniai uždarytų senųjų kapinių vietas – Karčių, Baraišių bei kitų Latavos upelės pakrantėje esančių smėlio kalnelių. Šias vietas žymi šio anykštėno mecenato iniciatyva pastatyti koplytstulpiai.
Mediniai paminklai: šv. Jono Nepomuko, Kenčiančios Motinos, Atminties vartai Kiaušagalio kapinaitėse – ne tik saugo čia besiilsinčiųjų atminimą, juos lanko ir po Troškūnų apylinkes keliaujantys turistai. Įmonė „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ į savo maršrutus įtraukė ir V. Strolios koplytstulpių kelią. Skaityti daugiau...
2013-11-12

Kančia išryškino humanizmą

Politkalinys, ypatingasis KGB operatyvinio stebėjimo objektas, šaulys, savanoris, partizanų palaidojimų vietų ženklintojas Eligijus Smetona buvo vienas ryškiausių Anykščių krašto pasipriešinimo kovų dalyvių ir, esu tikra, kad ir vienas ryškesnių šio krašto nonkonformistų.
Pažinojau Eligijų porą dešimtmečių – bendravome nuo Sąjūdžio laikų iki pat jo mirties. Eidamas į polikliniką E. Smetona dažnai užsukdavo į redakciją papolitikuoti. Garbaus amžiaus vyras domėjosi krašto ir pasaulio naujienomis – nuomonę reikšdavo tiesiai, atvirai, tačiau išlikdavo tolerantiškas, jeigu aš ir audringai nesutikdavau su jo pažiūromis. Ypač imponavo jo krikščioniškumas. Net savotiškas misticizmas, su kuriuo 11 metų Sibire praleidęs, visą gyvenimą saugumo persekiotas žmogus priėmė savo lemtį: kaip neišvengiamybę, kaip duotybę, dėl kurios jis net ir norėdamas nebūtų galėjęs nieko savo kančios pilname gyvenime pasirinkti kitaip.
Ketveri metai, kai gimtųjų Šilų kapinėse palaidotas E. Smetona. Tai palyginti netolimas laikas ir jį pažinoję žmonės dar gali pasidalinti gyvais prisiminimais apie vieną ryškiausių Anykščių krašto kovotojų už Lietuvos laisvę. Skaityti daugiau...
2013-11-09

Ypatingasis KGB operatyvinio stebėjimo objektas - Eligijus Smetona

Eligijus Smetona dažnai apsilankydavo „Anykštos“ redakcijoje. Energingas ir veiklus, optimistas. Santykiuose su aplinkiniais  pasižymėjo tolerancija ir geranoriškumu, tačiau visada buvo principingas gindamas savo pažiūras Lietuvos nepriklausomybės, partiz Praėjo ketveri metai, kai tarp mūsų nebėra laisvės gynėjo ir aktyvaus visuomenininko anykštėno Eligijaus Smetonos.
Puikaus staliaus, kolekcininko, partizanų kovų vietų ženklintojo, šaulio, dimisijos majoro - optimistiško ir geranoriško žmogaus, kurio didžiąją gyvenimo dalį lydėjo kova, kančia ir persekiojimai. Skaityti daugiau...
2013-11-09

Pagaliau senosiose Anykščių kapinėse baigėsi šokiai

Pasaulio anykštėnų bendrija skelbė akciją „Atminimo šviesa ant protėvių kapų“ ir kvietė anykštėnus lapkričio 1 ir 2 dienomis stabtelti prie senųjų XIX a. Anykščių parapijos kapinių ir žvakutės liepsnele pagerbti čia amžinajam poilsiui atgulusius krašto žmones. Lapkričio 4-osios rytą senosiose kapinėse buvo matyti tik viena kita sudegusi žvakelė, tačiau kalbinti anykštėnai teigė, jog žvakučių degė ne viena dešimtis, o ši pirmą kartą organizuota akcija turėtų tapti tradicija. Skaityti daugiau...
2013-10-31

Į gimnaziją susirenkančių senųjų klasės draugų bus dar mažiau...

Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos 1952 metų laidos abiturientai puoselėja tradiciją: mokykloje susirenka buvę klasės draugai, prisimena jaunystės dienas, pagerbia Amžinybėn išėjusius savo bendraklasius ir mokytojus.
Kad ir kaip bebūtų skaudu, tačiau buvusiems gimnazistams tenka konstatuoti liūdną faktą, kad nuolat retėja jų gretos. Kai 2012-ųjų vasarą buvo organizuotas šios laidos abiturientų susitikimas, 60 metams prabėgus po gimnazijos baigimo, iš 29 buvusių abiturientų susirinko tiktai... šešiese. Trylikos bendraklasių šviesų atminimą susirinkusieji tegalėjo pagerbti tylos minute... Skaityti daugiau...
2013-10-31

Kapų tyloje atgiję prisiminimai

Tokiomis tad mintimis, užplūdusiais prisiminimais Debeikių kapinių tyloje pasidalijo Aušros kaimo gyventoja Laimutė Semėnienė. Autoriaus nuotr. Vieną vasaros dieną befotografuojant Debeikių naujose kapinėse esantį dailų paminklą žuvusiems Lietuvos žemėje, Sibiro tremtyje, lageriuose ir kalėjimuose 1940-1953 metais, šių eilučių autorių užkalbino artimųjų kapus tvarkiusi moteriškė. Ji pasidomėjo, gal kartais fotografas pats buvęs tremtinys?
Išgirdusi neigiamą atsakymą, moteris paaiškino, kad jos dėdė buvo ištremtas. Tiktai apie jo likimą nieko nežino, neaišku kokiuose kraštuose, kažkur Komijoje, dėdės kauleliai ilsisi. Todėl ir domisi, ieško buvusių tremtinių, gal kada nors pasiseks išgirsti, surasti kokią žinelę apie dėdės likimą... Skaityti daugiau...
2013-10-31

Amžinosios ramybės šešėliai

Tradicinė senkapių ateitis – tokia, kaip Vainiūnuose: vienintelis senasis kryžius ir rodyklė, kapines liudijanti. „Ilsėkis ramybėje“ – šis palydėjimas į Amžinybę ir palinkėjimas ten išėjusiam artimam žmogui turi vieną lemtingą prasmę. Kuo labiau tolsta tas atsisveikinimo momentas, tuo labiau jis pildosi. Ramybė, dar kiek laiko konkuravusi su atmintimi, vis vien ją įveikia ir pasiima tuos, kuriems žemiškoji kelionė pasibaigė prieš šimtą ar daugiau metų. Skaityti daugiau...