Kas verčiausias tapti 2020 metų Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatu?

Dienos anekdotas

Automobilio išradimas - didžiulis progresas. Nuo to laiko žmonės ėmė judėti kur kas sparčiau. Ypač per perėjas...

Komentaras

štai pamažu ir "išlenda":„Valstybės "sušikta" gyv.vietos deklaravimo sistema ! Juk savaime suprantama, deklaruoti reikalinga tik ten gyv.vietą kur ir gyveni, o ne bobutės bute kaime, kad gaut kompensaciją už šildymą :-) (p.s. bobutei mirus, kompensacija butui už šildymą nebepriklauso, o va jai anūkė deklaravo gyv.vietą - štai tau ir kompensacija. :-)) Kiek dar tokių anūkų "gyvena" rajone, kurie "valgo" rajono biudžeto lėšas ir nemoka mokesčių ?"

Komentuoti
2013-10-31

„Laimė ir garbė ilsėtis tėvynėje...‘‘

Profesosrius Algirdas Avžienis svajoja šalia Koplyčios pastatyti stendą, kuriame būtų surašytos čia kadaise palaidotų žmonių pavardės. Šių metų Miesto šventės, Pasaulio anykštėnų VII suvažiavimo dienomis Anykščių XIX a. kapinėse prie koplyčios buvo atidengtas Kalifornijos Los Andželo ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetų profesoriaus emerito mecenuotas paminklas čia palaidotų senųjų anykštėnų atminimui, iškilmingą ceremoniją stebėjo šimtai anykštėnų. Ko gero, kai kas tik tada sužinojo, kad šioje teritorijoje, kurioje jau buvo bepradedančios plyšoti estrados garso kolonėlės, ilsisi sentėvių kaulai.
Profesorius Algirdas Avižienis apie senasias kapines ir čia palaidotų anykštėnų įamžinimą kalbasi su rašytoju Rimantu VanagU. Skaityti daugiau...
2013-10-31

1905-ųjų revoliucija: Anykščiuose išdaužyti viešbučio “Maskva” langai

Jauna idealistė, 1905 m. revoliucijos dalyvė Kotryna Jonelytė nuo Troškūnų. Caro valdžiai prastai ūkiškai ir politiškai šeimininkaujant visoje Rusijos imperijoje, 1905 metais prasidėjo neramumai – mitingai, streikai, ginkluoti išpuoliai, reikalaujama reformų ir daugiau laisvių paprastai liaudžiai. Neramumai išplito ir į imperijos pakraščius, taip pat ir Lietuvą, kur prasidėjo tautinė revoliucija.
Anykščių rajone taip pat vyko mitingai, tautinės gegužinės, buvo giedama “Atsisakom nuo senojo svieto” ir niokojami caro valdžiai įtinkančių ponų viešbučiai... Tautinio pakilimo laikotarpis baigėsi areštais ir trėmimais. Skaityti daugiau...
2013-10-15

Anykštėnai savo genealoginius medžius žino ir be knygų

Prieš keletą metų Lietuvoje sklandė idėja sukurti mirusiųjų „Atminimo knygą“. Joje turėtų būti surašyti Lietuvos kapinėse palaidotų žmonių vardai ir pavardės, gimimo ir mirties datos, sudėtos nuotraukos.
„Anykšta“ klausė, kaip manote, ar tai būtų naudingas dalykas ir tokią knygą reikėtų sukurti, ar reikėtų mirusiuosius palikti ramybėje? O gal tokį darbą turėtų pradėti anykštėnai? Skaityti daugiau...
2013-10-12

Ir tegu mirusiems būna lengva Debeikių žemelė...

Pasvirę ar išgriuvę kryžiai, išvirtę, žolėse skendintys antkapiai, apleisti kapeliai - toks įprastas vaizdas pasitinka senosiose Debeikių kapinėse. Jeigu Debeikiuose pasuksi link Leliūnų, pakelyje išvysi tikrą mirusiųjų „karalystę“- net dvejas kapines. Pirmiausia miestelyje visus pasitinka akmenine tvora apjuostos senosios kapinės su didžiule raudonų plytų vartų arka, su vartų šonuose išmūrytais kryžiais. Išlakių medžių pavėsyje čia gausu ir akmeniniais ar metaliniais kryžiais paženklintų kapelių, ir šiuolaikiškais paminklais papuoštų amžinojo poilsio vietų, ir visai bevardžių kapelių, virtusių tiktai žole užžėlusiais žemės kauburėliais. Skaityti daugiau...
2013-10-05

Sovietinių saugumiečių (čekistų) prieš partizanus taikyti kovos metodai

Algimanto apygardos štabo ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius–Rūgštymas  Kauno MGB vidaus kalėjime per tardymą 1949 m. spalio mėn. (Pabaiga. Pradžia Nr. 70;83;100;101;103;105)
Baigiame anykštėno istoriko Gintaro VAIČIŪNO pasakojimą apie Lietuvos partizanų veiklą Anykščių rajone. Skaityti daugiau...
2013-10-05

Kiek laiko turime saugoti kapines?

Šią vasarą išeivis iš Anykščių, Kalifornijos Los Andželo ir Vytauto Didžiojo universiteto Kaune profesorius Algirdas Avižienis drauge su seserimi Aldona už savo pinigus (kaip reta nūnai) Anykščių senosiose kapinėse pastatė profesionalaus skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato Antano Žukausko sukurtą paminklą mirusiems anykštėnams, taip pat ir savo seneliams. Šios, šalia Anykščių koplyčios buvusios kapinės, septintajame dešimtmetyje sunaikintos, paminklai sutrupinti ir, kaip pasakoja anykštėnai, išpilti ant kelių.
Sąjūdžio metais Anykščių koplyčioje sakralinio meno renginius pradėjęs rengti tuometinis Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Balčiūnas bandė išguiti iš kolyčioje įsikūrusio metrikacijos skyriaus madą „ant žmonių kaulų“ rengti baliukus, gerti šampaną. Kukliu lauko rieduliu, kad čia ilsisi senieji anykštėnai, buvo paženklinta šių kapinių teritorija.
Tačiau drauge su V. Balčiūno išėjimu iš Anykščių baigėsi ir kapinėms diegta pagarba. Pamažu koplyčioje atsirado vaišių stalai. Nieko nebestebina ir baltos mišrainės „bliūdas“ virš laidojimui skirtų rūsių po parodų atidarymo ar švenčiamų jubiliejų.
Kita kapinių vieta Anykščiuose yra šalia „Sodros“ pastato. Dar prieš dvidešimtį metų ten stovėjo kryžiai. Griaunant senąją spaustuvę ir statant „Sodrą“, akmeniniai kryžiai kažkaip tyliai dingo iš po kontoros palangės.
„Anykšta“ pasiteiravo keleto autoritetą kultūros srityje turinčių anykštėnų, ką jie mano apie kapinių vietų išsaugojimą ir pagarbą mirusiesiem. Skaityti daugiau...
2013-09-28

Pašvenčių žemės panteonas

Andrioniškio šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventorių puošia nagingo kalvio Petro Buzo  XIX amžiaus pabaigoje nukaltas kryžius. Andrioniškio parapijos kaimai išsibarstę šviesiose aukštumose abipus Šventosios, pats Andrioniškis, pasak legendų, buvęs didelis miestas, garsus savo rūmais ir šventyklomis, nūnai telikęs jaukus, nedidelis miestelis. Žemiškąją kelionę užbaigę žmoneliai čia atguldavo kaimų bei miestelio kapinėse, o jos dabar žinomos net trejos. Skaityti daugiau...
2013-09-24

Klebono palaikus siūlė perkelti į Anykščius

Paminklo šventinimo iškilmėse dalyvavo daug anykštėnų. Per šv. Mato atlaidus Anykščių bažnyčios šventoriuje pašventintas paminklas 1863 metų sukilimui atminti – kryžius 1850–1863 metų Anykščių klebonui, sukilėlių rėmėjui ir tremtiniui Ferdinandui Stulginskiui bei visiems laisvės siekusiems anykštėnams (autorius – Anykščių krašto tautodailininkas Pranas Petronis). Skaityti daugiau...
2013-09-19

Sovietinių saugumiečių (čekistų) prieš partizanus taikyti kovos metodai

Aukštaitijos partizanų vadai su Vytauto apygardos partizanais. Pirmas iš kairės - Viesulo būrio vadas M. Urbonas–Liepa, suimtas, nuteistas mirties bausme, antras - K. Mindaugo srities vado adjutantas, buvęs Desiukiškių pradinės mokyklos mokytojas S. Satke (Tęsinys. Pradžia Nr. 70;83;100;101;103)
Tęsiame anykštėno istoriko Gintaro VAIČIŪNO pasakojimą apie Lietuvos partizanų veiklą Anykščių rajone. Skaityti daugiau...
2013-09-19

1863 m. sukilimas ir Anykščių parapijos dvasininkai

Kryžiaus, kuris savaitgalį iškils Anykščių bažnyčios šventoriuje (autorius – tautodailininkas Pranas Petronis), fragmentas.  Skaidrės RAČKAITYTĖS nuotr. Sekmadienį po Šv. Mišių Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje bus šventinamas paminklas 1863 m. sukilimui atminti – kryžius 1850–1863 metų Anykščių klebonui, sukilėlių rėmėjui ir tremtiniui Ferdinandui Stulginskiui ir visiems laisvės siekusiems anykštėnams (autorius – tautodailininkas Pranas Petronis). Iškilmėse dalyvaus Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ. Skaityti daugiau...