Ar ruošdamiesi antrajai koronaviruso bangai kaupiate maisto atsargas?/

Dienos anekdotas

Koks yra tikras mandagumas?
Tai toks mandagumas, kai užlipęs ant skruzdėlyno, atsiprašai kiekvienos skruzdėlės!

Komentaras

Miestietis:„Gal miesto žmonėms gyventi lengviau? Bet apie juos visi tyli. O ūkininkai dėmesio centre. Pakanka jiems visokių lengvatų, išmokų, kompensacijų. Niekas nepersidirba, išgyvena, tvarkosi. Tik dejuotii moka. Jei taip sunku žemės ūkyje, tai ko ten lindot? Niekas jėga neprivertė tapti ūkininkais."

Skaityti komentarus (3)
2013-09-19

Nučiuožėme paviršiumi – trūksta profesionalių meniškų kūrinių…

Istorikas Gintaras Vaičiūnas tęsia pasakojimą apie partizanų veiklą Anykščių rajone. Praeito šeštadienio „Anykštoje“ jis rašė: „Jeigu partizaninio karo pradžioje 1944–1946 metais partizanai vengė dėl konspiracijos fotografuotis, tai nuo 1947, o ypač 1948 metų fotografavosi ir vadai, ir eiliniai. Fotografijas dovanojo vieni kitiems bei savo rėmėjams ir ryšininkams. Ne vienas partizanas pradėjo rašyti dienoraščius, kurti eiles. Jie norėjo, kad jų atminimas liktų istorijai“. Kaip manote, ar pakankamai žinomas pokario metų partizanų likimas, ar deramai įamžintas? Skaityti daugiau...
2013-09-14

Organizacinė partizanų veikla

Anykščių skrebyno kieme 1951 kovo mėnuo. Žuvę Deimanto rajono partizanai ir ryšininkės seserys 18-metė Ona ir 20-metė Emilija Mieliauskaitės. (Tęsinys. Pradžia Nr. 70;83;100;101)
Tęsiame anykštėno istoriko Gintaro VAIČIŪNO pasakojimą apie Lietuvos partizanų veiklą Anykščių rajone. Skaityti daugiau...
2013-09-14

Anykščių krašto partizanų spauda

Algimanto ir Vytauto apygardų vadovybės nariai.  Centre sėdi su berete Vytauto apygardos štabo leidinių redaktorius 1947-1950 metais Bronius Kazickas–Saulius, stovi antras iš kairės Algimanto apygardos štabo leidinių redaktorius 1947-1948 metais Jurgis Ur (Tęsinys. Pradžia Nr. 70;83;100)
“Partizanai daug dėmesio skyrė darbui su visuomenę, todėl ypač didelę reikšmę turėjo partizanų spauda. Partizanų leidiniai neatstovavo jokioms politinėms partijoms, nepiršo jokių specialių gyvenimo formų. Ji stengėsi išreikšti lietuvių tautos valią, palaikyti tautinę moralę ir ruošti tautą lemiamai išsilaisvinimo kovai. Partizanai siekė, kad spaudoje atsispindėtų tautos gyvenimas, vargai, kančios ir viltys, kad laisvas lietuviškas žodis pasiektų kiekvieno lietuvio širdį ir skatintų kovai dėl Lietuvos laisvės“, - apie pokario kovas pasakoja anykštėnas istorikas Gintaras VAIČIŪNAS. Skaityti daugiau...
2013-09-14

Pokario potyriai persekioja visą gyvenimą

1944-ųjų vasarą prasidėjęs ir dešimtmetį trukęs partizaninis karas Anykščių krašte pradžioje buvo palankus daugelyje vietovių padėtį kontroliavusiems Lietuvos laisvės gynėjams. Antai Rokiškio apskrities NKVD viršininkas kapitonas S. Kiselis 1945 m. sausio 2 dieną pranešime savo vadovybei į Vilnių rašė, kad daugelį gyvenamųjų vietų kontroliuoja partizanai, o Svėdasų valsčiaus partizanai tiek suįžūlėjo, kad net pradėjo savo žemės reformą - atima žemę iš tų, kuriems davė tarybų valdžia, ir perduoda ją savo rėmėjams. Kelyje Šimonys – Svėdasai budėjo okupantų tanketės, o tarnyba NKVD daliniuose buvo prilyginta frontinei – už vienerius metus buvo užskaitomi treji.
Kaip manote, ar dabartinė karta pakankamai žino ir domisi apie partizaninio karo laikotarpį? Skaityti daugiau...
2013-09-07

Anykščių krašto partizanų veiklos bruožai

Inžinieriaus Jurgio Guzo parengtas bunkerio brėžinys. Pagal jį buvo įrengti trys pirmieji partizanų bunkeriai Šimonių girioje “Sovietų čekistai ir jiems talkinę vietiniai komunistai suprato, kad didžiausią grėsmę jų planui sovietizuoti Lietuvą kelia partizanai. Todėl bet kokiomis priemonėmis stengėsi greičiau palaužti ginkluotą pasipriešinimą”, - mano anykštėnas istorikas Gintaras VAIČIŪNAS, rengiantis knygą apie pokario partizanų kovas Anykščių rajone.
Šiandien “Anykštoje” tęsiame jo pasakojimą apie partizanų kovas už Lietuvos laisvę mūsų krašte. Skaityti daugiau...
2013-08-13

Rūpintis reikia gyvais

Beveik kiekvienose kapinėse galima išvysti ir labai kuklių, ir labai didingų paminklų mirusiesiems. Vieniems atrodo, kad didingi paminklai yra turto demonstravimas, kitiems – meilės artimajam išreiškimas. Ką apie tai mano anykštėnai?
„Anykšta“ klausė, ar mirusieji turėtų būti lygūs, ar turėtų būti palikta erdvė kūrybinei raiškai, tai yra – kaip vertintumėte idėją įvesti standartus paminklams kapinėse? Skaityti daugiau...
2013-08-10

Jų širdys prisiglaudė Čekonyse prie žemės gimtosios...

Po šiuo antkapiniu paminklu ilsisi buvusi muziejininkė, pedagogė, literatė Ona Sedelskytė ir jos motina Uršulė Sedelskienė. Visai šalia plento, jungiančio Anykščius su Rokiškiu, ir asfaltuoto kelio, atsišakojančio link Debeikių ir Utenos, įkurdintos Čekonių kaimo kapinės. Kapinaičių kaimynystėje - ir autobusų stotelės. Šiose kapinėse palaidotų žmonių kapus prižiūrintys artimieji patenkinti, kad be didelio vargo čionai galima atvažiuoti ir automobiliu, ir dviračiu, ir maršrutiniais autobusais, net ateiti pėsčiomis. Kadangi kapinaitės yra labai patogioje vietoje, nebaisios jokios darganos – purvo neteks braidyti, po balas nereikės taškytis. Neseniai šios kapinės buvo gerokai praplėstos, nes senosiose jau buvo nebelikę laidojimo vietų... Skaityti daugiau...
2013-07-30

Nėra nieko gražiau nei kova už laisvę

Lietuvoje birželio sukilimas prasidėjo kilus SSSR - Vokietijos karui – nuo 1941 metų birželio 23–osios ir tęsėsi keturias dienas, iki birželio 26–osios. Sukilimo įvykiuose dalyvavo ir anykštėnai, apie kuriuos praėjusio šeštadienio „Anykštoje“ rašė istorikas anykštėnas Gintaras Vaičiūnas: „Sukilimas Anykščiuose: 4 nepriklausomybės dienos“. Kokia 1941-ųjų sukilimo reikšmė? Ar pakankamai įamžintas sukilėlių atminimas? Koks dėmesys skiriamas šiam istorijos faktui? Savo įžvalgomis apie 1941-ųjų birželio sukilimą dalijasi žymūs anykštėnai. Skaityti daugiau...
2013-07-30

Sukilimas Anykščiuose: 4 nepriklausomybės dienos

2013-07-16

Mus išskirtinius daro tradicijų laikymasis

Šeštadienio „Anykštoje“ publikacijoje „Čia amžinybės giesmę ošia pušys“ pasakojome apie Inkūnuose esančias kapines. Nors kaimas išnyko – stovi tik du ar trys namai, tačiau kapinaitės prižiūrimos ir liudija čia gyvenusių žmonių istorijas.
„Anykšta“ klausė - ką lietuviui reiškia kapinės, kodėl joms skiriamas toks didelis dėmesys, kad stengiamasi prižiūrėti net atokiausiuose miškuose esančius kapelius? Skaityti daugiau...