Šį rudenį populiarusis siaurukas švenčia 119-ąjį gimtadienį.Neseniai VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pradėjęs vadovauti Mindaugas Jucevičius viliasi, kad siaurukas dar ilgai dundės ir džiugins Aukštaitijos bei kitų regionų turistus bei  gyventojus.

Visuomenės informavimo etikos komisija sausio 22 dienos  posėdyje išnagrinėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos skundą dėl publikacijos „Svėdasuose restauruotas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui“ (anyksta.lt, 2018-09-26 ) ir nusprendė, jog publikacijoje „Svėdasuose restauruotas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui“ buvo pažeistas Etikos kodekso 56 str., nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai  turi nurodyti pirminį šaltinį, jei savo parengtoje viešojoje informaciojoje jie pasinaudojo kito žurnalisto ar viešosios informacijos rengėjo parengta ar paskelbta informacija.

Paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui buvo pastatytas 1937 metais Anykščių rajone Svėdasų miestelyje, skulptorius – Bernardas Bučas (1903–1979), architektas – Feliksas Vizbaras (1880–1966).

Skiemonyse, kur tikrai nesiruošia lankytis viešnagę Lietuvoje suplanavęs Popiežius Pranciškus, jo vizito išvakarėse ir būtent jam atminti buvo tyliai pabaigti darbai, praturtinantys šio krašto istoriją.

Bent kartą per metus į „Anykštos“ redakciją paskambina kryžiumi prie senųjų Anykščių kapinių susirūpinęs skaitytojas.

Praėjusį sekmadienį Svėdasuose buvo prisiminti šio krašto bei visos Aukštaitijos, o kartu ir Lietuvos partizanai. Aplankyti kapai, pašventintas paminklas žuvusiems, melstasi, kalbėta, dainuota, bibliotekos galerijoje atverta Donato Vasiliausko - Inio tapybos paroda – realistiniai paveikslai partizaninių kovų tema, žygiuota partizanų takais, prisiminti 1948 - ųjų metų įvykiai bei tuomet, prieš 70 metų, žuvęs Žalgirio būrio vadas Povilas Baronas-Briedis.

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį Trakiniuose (Kurklių sen.) vyko partizanų pagerbimo renginys „Trakinių partizanai 2018“. Jis prasidėjo šūvių salvėmis, skirtomis pagerbti 1945-ųjų vasarą kritusius Trakinių partizanus, o baigėsi vakaro koncertu.

Jau keliolikti metai istorikų, mokslo daktarų Norberto Černiausko ir Mindaugo Nefo pirmąjį rugsėjo šeštadienį organizuojamas partizanų pagerbimas - netradicinis, be graudulingų kalbų, o su humoru ir muzika. Beje, dr.N.Černiauskas auditorijai sakė, jog jis kiekvienais metais pagalvoja, kad šis renginys bus paskutinis, bet pailsi nuo organizacinių rūpesčių ir vėl sako: „Darom“.

Šventoji ištvinusi tądien buvo kaip niekad, ten, kur buvusi užtvanka, upės tėkmė teškėjo vilnių purslais, vertėsi sūkuriais, nuolat kliudydama dugne gulinčius sunykusio mūro akmenis.
Malūno vietoje – jau kelis dešimtmečius stūkso nemenka vila, kurią pastatė dar sovietmetyje - buvo poilsio bei pokylių namai įvairių organizacijų darbuotojams bei bičiuliams.
Lietuvai tapus nepriklausoma ją įsigijo garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, tačiau, matyt, nepuoselėdamas čia ateities planų, po kurio laiko pardavė.
Metams, kaip ir tai vilnijančiai upei be perstojo bėgant, namo savininkai keitėsi dar kelis kartus. Nieko nėra amžino, tik Šventoji bėga ir bėga tolyn, tarsi amžina būtų...
Malūnininko sūnui Petrui Jasiūnui dabar jau nėra didelio skirtumo, kas ten būna, kam ta jo tėvo Jono puoselėta vieta priklauso – jam gyventi netrukdo.

Ilgą laiką laisvės kovų, o ypač pokario partizanų istorija besidomintis sąjūdžio „Trakinių partizanai“ kūrėjas dr. Norbertas Černiauskas mokslų daktaro aprobacijos tema pasirinko bedarbystės problemą ir socialinį teisingumą tarpukariu. Tad noriai sutiko pasikalbėti apie „smetoninės“ Lietuvos socialinį pasaulį, problemas, jų sprendimą ir kitas įdomybes.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 23- iąją, sukako 79- eri metai nuo Molotovo – Ribentropo pakto pasirašymo. Paktu nacistinė Vokietija ir bolševikinė Sovietų Sąjunga pasidalino Europą į įtakos sferas, sukėlė Antrąjį pasaulinį karą, nulėmė mūsų šalies okupaciją.
Profesorius Povilas Gaidelis parengė leidinį „Šimtas širdžių – ant Tėvynės laisvės kovų aukuro“, kuriame pateikta 100 iškiliausių partizaninio karo vadų biografijų, kovų epizodų, liudininkų atsiminimų, dienoraščių ištraukos, paskutinės kalbos okupantų „teismuose“. Leidinys apima 1919-1986 m. laikotarpį.
Leidinyje, kuriam išleisti profesorius ieško finansavimo, yra vietos ir Anykščių krašto partizanams. Vienas jų – Antanas Jagėla – Ąžuolas.
Pateikiame profesoriaus P.Gaidelio paruoštą ištrauką iš leidinio.