Lapkričio 22-ąją Anykščių rajono Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro priešmokyklinukai ir trečios klasės mokiniai turėjo neeilinę dieną – nuo pat ryto jie su pedagogais išsiruošė į Niūronių kaimą (Anykščių rajonas), kur laukė netradicinė pamoka su edukacine programa „Duonelė kasdieninė“.
Autentiškoje troboje, Legų sodybos gryčioje, mus pasitiko tautiniais drabužiais pasipuošusi edukatorė Rita Vasiliauskienė. Buvome maloniai pakviesti susėsti prie stalų, priešais nuo pat ankstyvo ryto iškūrentą šiltą duonkepį. Čia mes klausėmės netradicinės, bet labai įdomios pamokos apie duonos kelią. Su meile mums kalbėta apie didelę pagarbą duonai ir tą laikmetį, kai duonelė vadinta šventa, kai netyčia nuo stalo nukritęs jos gabalėlis būdavo pabučiuojamas – kad tik duonelė nesupyktų, kad tik iš namų neišeitų. Oi, negerai būtų, jei duona namus paliktų…
Naudodama visus senovinius buities įrankius (žarsteklį (anksčiau jis vadintas „kačerga)“, ilgu mediniu kotu šluotą, surištą iš pušies šakų), edukacinės programos vedėja mikliai paruošė krosnį duonelei kepti – juk reikėjo labai švariai visas žarijas iššluoti, nes duonkubilyje tešla jau pakilusi.
Vaizdingai nupasakojusi visą duonos kelią, edukatorė pabėrė ant ližės miltų, ajerų šakelių ir dėjo patį pirmąjį didelį duonos kepalą. Papuošusi jį kryžiumi, pašovė į karštą krosnį. Atėjus laikui kiekvienam savo duonelę suformuoti, vaikai su malonumu merkė rankeles į vandenuką geldoje, ėmė rutuliuką duonos ir nulipdė savo kepalėlius, lyg kokius pagrandukus.
Kol kepė duonelė, su visa grupele apsilankėme kitose Arklio muziejaus patalpose: edukacinėse keramikos, audimo demonstravimo erdvėse. Na, o kai grįžome į tą pačią senovinę trobą, kur buvome palikę kepti savo duonelę, čia viskas taip kvepėjo, kad kuo greičiau rūpėjo pamatyti ir paragauti! Ragavome, vaišinomės kaimiškomis, tikro skonio vaišėmis: krosnyje keptomis bulvėmis su sviestu, lašinukais, duona su medumi, pyragu, sūriu, gėrėme saldžią arbatžolių arbatą…
Kiekvienas į savo namus grįžome dar šiltą duonos kepalėlį rankose laikydami. Neabejoju, kad daug pagarbiau vaikai tą kepalėlį ant stalo dės, su didele meile savo kepta duonele pasidalys artimųjų būryje…
