Kuomet Lietuva 1918 m. Vasario 16 - ąją paskelbė nepriklausomybę, tai tebuvo deklaracija. Valstybės dar nebuvo ir tikrasis jos kūrimo darbas prasidėjo tik vokiečių kariuomenei iš šalies pasitraukus. Tai atsitiko lapkričio mėnesį, ir tuomet bei dar anksčiau iš daugelio Lietuvos vietovių buvo siunčiami Vilniuje besikuriančiai vyriausybei raštai, kuriais buvo palaikoma naujosios Lietuvos idėja. Tai buvo tarsi savotiškos mūsų laikų laiškas kompiuteriniuose pasauliuose.

Išskirtinai gražioje vietoje, prie Rubikių ežero esančiame Mačionių kaime (Skiemonių sen.) daug gražių ir netgi originalių sodybų. Viena jų pagrindine gatve važiuojančius priverčia sulėtinti greitį, ar net sustoti, paženklinta vėjyje keptuves siūbuojančiu medžiu. Joje gyvena buvusi tremtinė, medikė nuostabios sodybos šeimininkė Dalia Ona Šiukščiuvienė. Beje, sodyboje ant grakštaus stiebo plevėsuoja trispalvė, tarsi primindama, kad čia gyvena tikri grožį puoselėjantys Lietuvos patriotai.

Praėjusį šeštadienį dviejų kaimyninių Šventosios pakrančių kaimai - Butėnų ir Jononių - šventė. Iki pietų paminėta ,,Butėnų diena”, o vėlyvą popietę jau kitame, kairiajame, Šventosios krante, Jononių kaime, vyko tradiciniai Šv. Lauryno atlaidai.

Rugpjūčio 15 - ąją, Žolinių šventėje, Svėdasuose paminėtas 515 - asis miestelio gimtadienis.
Išvakarėse ir jubiliejaus dienos vakarą būta daug teatrališko juoko, muzikos ir dainų, o istorinėje dalyje kalbėtasi apie savivaldą ir senųjų laikų bei dabartinį pilietiškumą.

Šiemet tradicinės Žolinės Niūronių Arklio muziejuje pasipildė nauju renginiu - pašventinti trys mediniai paminklai. Du stogastulpiai ir koplytstulpis plenero metu sukurti pagal išlikusias archyvines nuotraukas.

Prieš 12 metų per Valstybinį turto fondą buvo bandoma parduoti apleistos naujos Anykščių ligoninės patalpas, tačiau koks buvo tų patalpų vaizdas tuomet, toks tebėra ir dabar. Gal tik išdaužytus langus ir duris dar labiau paslėpė krūmai ir medžiai.

Anykščių Kūrybos ir dailės mokyklos direktorius Arūnas Vilkončius pavasarį nuo pražūties išgelbėjo mažą varniuką. Dabar tai jau suaugusi, Čitos vardą turinti protinga varna, jo laukianti Elmos kolektyviniame sode ir krečianti pokštus ne tik jam, bet ir kaimynams.

Troškūnų klebonas Antanas Pauliukas, nors ir labai didžiavosi ir gėrėjosi savo dangiškuoju globėju Šv. Antanu, tačiau Troškūnuose šio pranciškono vienuolio garbei skirtus atlaidus gerokai pranokdavo istoriniai Porciunkulės atlaidai. Jau šiek tiek susipažinusiems su kun. A. Pauliuko dienoraščių įdomybėmis, istorijos gurmanams pateikiu didžiosios rugpjūčio pradžios šventės Troškūnuose nutikimus.

Gerai žinomo šalyje iš Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų kaimo kilusio architekto, visuomenininko, Nepriklausomybės idėjų puoselėtojo, dabar jau šviesios atminties Broniaus Kazlausko anūkas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentas Simonas Kazlauskas parengė unikalios memorialinės skulptūros, skirtos lietuvių literatūros klasikui, visuomenės veikėjui, kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui, projektą.

Buvęs pasaulio lietuvių vyskupas Paulius Antanas Baltakis, įkopęs į 94 - ius savo ilgo ir prasmingo gyvenimo metus, iš tolimosios Amerikos sugrįžo į tėvynę Lietuvą. Sugrįžo iš emigracijos, kurią teko rinktis 1944 m. vengiant sovietų represijų, sugrįžo jau visiems laikams. Tačiau kur jis apsigyvens: ar pas brolius pranciškonus, ar gimtuosiuose Troškūnuose?..