Sena moteris bažnyčioje eina išpažinties: - Mano tėve, - sako ji, - aš buvau neištikima savo vyrui. - Štai kaip! Kada tai buvo? - Mmm... Prieš trisdešimt dvejus metus... - Prieš trisdešimt dvejus metus? Pamirškime tai, nes tai jau nebe nuodėmė. - Visko gali būti, - sako senutė, - bet man taip malonu retkarčiais prisiminti...
Komentaras
Jo:„Ar savivaldybei įdomu kaip gyvena eiliniai žmonės. Įmonės bankrutuoja, atleidžia darbuotojus. Mokesčius kelią. Autobusu maršrutus nuima. Ką padarė, kad būtų paprastam žmogui gerai. Savus įdarbina."
Mūsų namuose keletą metų auganti vazoninė gėlė – kinrožė – vis pradžiugindavo įspūdingais dideliais geltonais žiedais. Bet šią vasarą gėlė pradėjo „išdykauti“ : ant to paties stiebo ji išaugina skirtingos spalvos žiedus. Taip ir pražysta pakaitomis - tai geltonas, tai rožinės spalvos žiedas. Ypač įspūdingai atrodo vienu metu žydintys dviejų skirtingų spalvų žiedai.
"Rašytojos muziejaus sode sužysta daug žiedų. Senųjų lietuviškų gėlių pamokėlė!" - "Facebook"-e gėlių žiedais iš rašytojos Bronės Buivydaitės muziejaus sodo dalinosi muziejininkė Alma Ambraškaitė.
Vietoje gėlių pasimerkiau kelias žydinčių alyvų šakeles. Jos buvo skintos nuo visiškai paprasto alyvų krūmo. Netikėtai pastebėjau, kad vienas žiedelis – neeilinis – didelis, net vienuolikos žiedlapių! Prisiminiau, kaip kažkada, vaikystėje, visaip kaip bandydavome rasti penkių žiedlapių alyvos žiedelį – tarsi kokią laimę... Kiek džiaugsmo būdavo suradus! Tiesiog žavadienis...
