Rudeninė vaismedžių ir vaiskrūmių prekyba. ŽŪB „Anykščių vaismedžiai“ parduoda savo užaugintus vaismedžius: įvairių veislių obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias ir vaiskrūmius. Parduodame aukštaūgius senovinius sėklinius vaismedžius, tinkančius sodinimui soduose, ar naujų sodų įveisimui. Tel. (8-699) 59429. Tinklapis: www.anyksciuvaismedziai.lt

Ką manote apie kadrų kaitą Anykščių rajono savivaldybės administracijoje ir savivaldybės įmonėse?

Dienos anekdotas

Šauktinių komisijoje:
- Į kariuomenę norite?
- Taip, bet tik jei būsiu generolu!
- Jūs silpnaprotis?
- O tai būtina sąlyga?

Komentaras

Kapelijos repertuarui :):


„DU GAIDELIAI
Du gaideliai baltus žirnius senai jau bekūlė
Jų vištelės dėt kiaušinių Londonan išdūmė
Vien tik politmusės zyzia, uodai alų neša
Rusai "puola", Natas „gina“, "grybauskaičia" kepa!

Padarykim padarykim operą Troškūnuos
Kad atsgautų, kad užkaistų senas mano kūnas
Kad Kavarski vėl skambėtų dūdos to orkestro
Kurs nutilo mirus kaimams, prapuolus maestro.

Pameni kaip prie sovietų orkestrai žygiavo?
Kaip skambėjo vario dūdos, chorams dirigavo!
Kaip kultūrnamis švytėjo gimtam kaime tavo,
Dabar jį ir dar mokyklas banga griaut pagavo.

Kaip pilniausi autobusai Vilniun, Kaunan traukė
Jų koncertai ir teatrai, sporto halės laukė...
Kaip jaunieji traktoristai kostiumais švytėjo,
Sukniomis puošniom melžėjos operoj sėdėjo!

Viskas dingo, viskas žuvo, rajonas sunyko
Vien tik trupiniai kultūros dar pavieniai liko...
Vos tik Lietuvą atkūrėm, tuoj lietuvio stotas
Tapo konservuotų kregždžių žiauriai užkapotas.

Du gaideliai, du gaideliai pašalpėlių laukia
Ožys Vilniuj mala šūdą, tauta emigruoja
Tauta nyksta, sensta miršta - į kapus "važiuoja".
Padarykim padarykim operą Troškūnuos
Kol visai dar neišnykom mes, po šimts perkūnų !"

Skaityti komentarus (7)
2012-12-27

Ateina Kalėda…

Saulės atgimimo dieną pažymėdavo daugelis tautų. Senovėje tai buvo Mitros (Saulės dievo) šventė. Romėnai šventė Nenugalimos Saulės gimtuves. Vėliau šią šventę perėmę krikščionys paskelbė ją Jėzaus gimimo diena. Profesoriaus Liberto Klimkos, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus mokslinio vadovo, fiziko ir etnokultūros specialisto šeima Kūčių stalui ruošia devynis patiekalus. Profesorius įsitikinęs, jog dvylikos patiekalų simbolis yra nežinia kada ir nežinia kodėl „pasiskolintas” Paskutinės vakarienės motyvas. Skaityti daugiau...
2012-12-27

Kas perduota nešti toliau?

Kartais atrodo, kad laikmetis kiek sujaukė metų pabaigos švenčių prasmę ir reikšmę, kad dabar netgi ne visi suvokia, ką švenčia, kad dažnam lietuviui Kalėdos prasideda ir baigiasi pirkimo vajumi, „džinglbelsais“ ir lūžtančiais nuo „maximinio” valgio stalais. Tačiau kai kas, kas perimta iš senolių ir palaiko mūsų dvasią, bus perduota nešti toliau. Anykštėnų klausėme, kuo jiems svarbios ateinančios šventės? Skaityti daugiau...
2012-11-05

Kokios Vėlinių tradicijos jūsų šeimoje?

2012-11-05

Vėlinės: priimti, sušildyti, pamaitinti…

Vėl Vėlinės. Prisiminimų diena. Žvakelės ant kapų.
Etnografas Libertas Klimka teigia: maždaug 1880-aisiais Varėnos rajono Akmens kaime kunigas šalia bažnyčios liepęs supilti simbolinį kapą visiems negrįžusiems namo. Prismaigstė vaškinių žvakelių, uždegė, palaimino jas, paragino žmones išsinešioti žvakutes ant artimųjų kapų, kad vėlelės neklaidžiotų tamsoje, kad gruodo kaustomoje žemėje protėvių kauleliai šiltų… Taip gimė lietuviams įprastas paprotys - žvakelė ant artimo žmogaus kapo per Vėlines... Maža žvakutė tėra didelių laužų, senovėje kapinėse kūrentų iš lūžusių kryžių, atminimas. Skaityti daugiau...
2012-08-18

Žolinė – padėkos šventė ...

Taigi Žolinė šiandien dar ir atsisveikinimo su žaluma ir gėlėmis, atsigręžimo į artimą, pagalbos pasiūlymo diena, paskutinis vasaros slenkstis prieš rudenėjančius orus... Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas.  Taip buvo įasmenintas niekad nesibaigiantis pasaulio, žmonijos, gyvūnijos ir augmenijos dėsnis.
Įvedus krikščionybę Lietuvoje, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo diena, bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojos Gražinos Kadžytės, Žolinės diena – tik slenkstis, skiriantis vasarą nuo rudens... Skaityti daugiau...
2012-08-18

Kaip šventėte Žolinę?

2012-07-28

Šv. Onai meldžiasi bevaikiai

Kriaunų krašto muziejaus įkūrėja, senovinių tradicijų puoselėtoja Algimanta Raugienė (Kriaunų Ragana) sakė, kad derliaus pabaigtuvių šv. Ona jau nebežymi. Oninės – vasaros šventė, švenčiama iki dabar. Ir labiausiai čia „kalta“, ko gero, krikščionybė. Juk viešas šventųjų garbinimas Katalikų Bažnyčioje žinomas jau nuo II a. Tarp pirmųjų šventųjų, kuriuos minime iki šiol, beje, gyvenusių I a., buvo Švč. Mergelės Marijos tėvai – Joakimas ir Ona.
Kaip teigė Kriaunų krašto muziejaus įkūrėja, senovinių tradicijų puoselėtoja Algimanta Raugienė (Kriaunų Ragana), Ona visąlaik buvusi ne šiaip sau Ona, o šventas vardas, minimas su ypatinga pagarba. Juk ir Vytauto Didžiojo žmona buvo Ona, kurią visi gerbė. Įdomu būtų pastebėti, kad ir Ona su Vytautu tuokėsi, būdami dvidešimties metų, kaip, beje, ir šventieji Joakimas su Ona. Šiems tik po dvidešimties metų angelas apreiškė, kad turės dukterį Mergelę Mariją, o kunigaikštis Vytautas su žmona Ona buvo susilaukęs tik dukters Sofijos, todėl jie turėjo ir sosto įpėdinio problemą...
Šiandien bevaikiai irgi galėtų kreiptis dvasinės pagalbos į Šv. Oną, Joakimą, Mergelę Mariją... Skaityti daugiau...
2012-07-28

Ką jums reiškia Šv. Ona?