Lietuvos ir užsienio naujienos

Seimas spręs, ar priimti svarstyti pataisas, kuriomis siūloma nustatyti mokestį už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis.

Mokesčio mokėtojais būtų nepavojingų atliekų deginimo įrenginių operatoriai.  

Pakeitimų iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad Europos Komisija, siekdama mažinti atliekų deginimą, taip pat siūlo nustatyti jo mokestį. Pasak parlamentarės, sąvartyne šalinamų atliekų apmokestinimas jų deginimą tik paskatino.

Naujasis mokestis, jeigu jam Seimas pritars, gultų ant gyventojų pečių, nors jį mokėtų trys atliekų deginimo gamyklas turinčios įmonės – šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energijos“ statomos Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės.

Mokesčio tarifą suūloma diferencijuoti: tonos nepavojingųjų atliekų iš ne komunalinių atliekų deginimas nuo 2021 metų kainuotų 10 eurų, nuo 2025 metų – 15 eurų, o nuo 2030 metų – 25 eurus.  

Šiek tiek didesnis mokestis būtų taikomas biologinio-mechaninio apdorojimo įrenginiuose jau apdorotų ir neapdorotų, t.y., neišrūšiuotų  komunalinių atliekų deginimui – atitinkamai 15 ir 25 eurai – nuo 2021 metų, 25 ir 35 eurai – nuo 2025 metų bei 35 ir 45 eurai – nuo 2030 metų.  

Dabar mokestis imamas tik už sąvartyne šalinamas atliekas. Jį moka sąvartynai, susirinkę iš visų šalies gyventojų atsiskaitančių už jų šiukšlių tvarkymą.

Nuo 2035 metų į Lietuvos sąvartynus galės patekti ne daugiau kaip 10 proc. atliekų, o sudeginama – ne daugiau kaip 20–25 proc.