Lietuvos ir užsienio naujienos

Šiemet Lietuvoje nepavyks baigti žemės grąžinimo reformos. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prognozuoja, kad Seimui procesų neskubinant, nuosavybės atstatymas gali užtrukti dar ilgiau nei metus.

Miestuose turėtos ar valstybės išperkamos žemės atlyginimas stringa, nes Vilniaus ir Trakų savivaldybės neskuba rasti sklypų.

NŽT direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas sako, kad nuosavybės grąžinimui skirtų sklypų užtenka visuose miestuose, išskyrus Vilnių ir Trakus.

„Vilnius yra pasitvirtinęs, kokiose teritorijose formuos tokius sklypus, bet dar projektuos,  organizuos bylų rengimą, tuos darbus jie baigti žada 2020 metais. Jeigu gautume sklypus tų metų pabaigoje, dar turėsime porą mėnesių priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, – Seimo Kaimo reikalų komitete šią savaitę teigė NŽT atstovas.

Žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius sako, jog Vilniaus valdžia iki birželio turėjo pasiūlyti sklypus, tačiau to nepadarė.

„Nelabai ministerija supranta Vilniaus savivaldybės pozicijos. Dar šį birželį turėjo pabaigti ir tie sklypai turėjo būti paskirti. Šių metų gale esame sutarę, kad kviesime juos į ministeriją ir kalbėsime rimtai“, – komitete teigė viceministras.     

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas pranešė, kad kitą savaitę kvies savivaldybės atstovus pasiaiškinti, kodėl stringa nuosavybės teisių atkūrimas į žemę Vilniaus mieste  

„Tegu prisiima atsakomybę prieš piliečius tų miestų vadovai, kad nepadarė to, ko reikalauta“, – teigė A. Stančikas.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas siūlo „įjungti prievartos mechanizmą“, – pataisomis nustatyti terminą, iki kada su gyventojais būtų atsiskaityta – arba pinigais, arba žemės sklypais.  

Vilniaus valdžia spalio pradžioje skelbė atrinkusi ir netrukus NŽT perduosianti daugiau kaip pustrečio tūkstančio sklypų, arba 442 ha – daugiau nei 1 proc. visos miesto teritorijos. Žemės grąžinimą buvusiems savininkams ji žada baigti kitais metais.

Pasak A. Bagdono, Trakų valdžia ketina paskelbti siūlomus sklypus, kai patvirtins bendrąjį planą.  

Nuosavybės teisės į beveik 3 tūkst. ha žemės dar neatkurtos 5,55 tūkst. šalies gyventojų.  Vilniuje negrąžinta daugiausia žemės – jos laukia 3,5 tūkst. žmonių.  

Pasak A. Bagdono, žemės nuosavybės teisės atkurtos šiek tiek daugiau negu 46 tūkst. žmonių. Visa žemė jau grąžinta 57-iuose miestuose iš 103. Dar 29-iuose miestuose procesas, anot jo, bus baigtas per kelias savaites.  

Jis žada, kad lapkritį ir gruodį NŽT pradės dalinti kompensacijas buvusiems savininkams, nesutinkantiems imti jiems pasiūlytų sklypų. Tokios kompensacijos kol kas nebus mokamos už Vilniuje ir Trakuose turėtą žemę, nes čia nepasiūlyta sklypų.

Buvęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys šį birželį žadėjo jau šiemet užbaigti žemės reformą, dabartinis – Andrius Palionis – sako, kad valstybė turi pasakyti, kad kitos išeities nebus – reikia rinktis arba kas siūloma, arba piniginę kompensaciją.  

Iki šio birželio gyventojai galėjo prašyti už mieste turėtą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaime, todėl jiems nuosavybės teisės bus atkurtos tik suprojektavus miško sklypus.

Žemė grąžinama buvusiems savininkams už miestuose iki 1995 metų birželio jų turėtą žemę.