Ar ruošdamiesi antrajai koronaviruso bangai kaupiate maisto atsargas?/

Dienos anekdotas

Koks yra tikras mandagumas?
Tai toks mandagumas, kai užlipęs ant skruzdėlyno, atsiprašai kiekvienos skruzdėlės!

Komentaras

Miestietis:„Gal miesto žmonėms gyventi lengviau? Bet apie juos visi tyli. O ūkininkai dėmesio centre. Pakanka jiems visokių lengvatų, išmokų, kompensacijų. Niekas nepersidirba, išgyvena, tvarkosi. Tik dejuotii moka. Jei taip sunku žemės ūkyje, tai ko ten lindot? Niekas jėga neprivertė tapti ūkininkais."

Skaityti komentarus (2)

Aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų jaudinasi dėl antros koronaviruso bangos. Labiausiai nerimauja tie, kurie pajuto finansinį epidemijos poveikį, tokių yra daugiau kaip trečdalis. Ilgiausiai susigrąžinti saugumo jausmą užtruks užsienio kelionėms ir masiniams renginiams, rodo „Kantar“ COVID-19 Barometro trečiasis tyrimas.

 Pasak tyrėjų, nors dauguma gyventojų jaučia nerimą dėl antrosios bangos, kol kas jis santūrus.

„Didžioji dalis apklaustųjų šiek tiek jaudinasi dėl to, kad gali kilti antroji koronaviruso banga, tačiau kol kas itin susirūpinusių yra apie 12 proc. Didesnis nerimas būdingas žmonėms, kurie per pirmąją bangą nukentėjo finansiškai ir tie, kurie savo piniginę padėtį šiaip vertina prastai; taip pat šiek tiek labiau susijaudinę yra senjorai. Tačiau ir visiškos ramybės nesijaučia – atsipalaidavę dėl antrosios bangos rizikos yra tik mažiau nei penktadalis gyventojų“, – sakė Alicija Miliauskienė, „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė.

A. Miliauskienės teigimu, jau kovo pradžioje 31 proc. gyventojų nurodė patyrę pajamų sumažėjimą dėl koronaviruso, birželio pradžioje tokių buvo 35 proc.

„Nenuostabu, kad finansinis ligos aspektas jaudina gyventojus kone labiau nei sveikatos – šalyje ligą patyrė apie pusę procento gyventojų, kai tuo tarpu finansines pasekmes pajuto mažiausiai trečdalis“, – pastebi „Kantar“ ekspertė.

Saugiau jaučiasi dėl reguliarios dezinfekcijos

Saugiai ir patogiai jaustis grįžtant į įprastinį gyvenimą žmonėms kol kas labiausiai padeda dezinfekcija – patalpų ir priemonių.

„Prekybos tinklai, gydymo įstaigos, kitos klientus ar lankytojus aptarnaujančios vietos skyrė daug dėmesio dezinfekcijai. Būtent ši priemonė kol kas labiausiai suteikia žmonėms saugumo jausmą – žinojimas, kad jų lankomos vietos reguliariai dezinfekuojamos. Nedaug šiai priemonei nusileistų ir skiepai, jeigu tokie būtų išrasti – jie saugiau padėtų jaustis grįžtant prie įprastinės veiklos beveik 40 proc. gyventojų“, – sakė A. Miliauskienė.

„Kantar“ ekspertės teigimu, beveik trims iš dešimties gyventojų saugumą suteiktų įspėjimo sistema, pranešanti apie kontaktą su sergančiu Covid-19, pvz. speciali telefono programėlė, kurią šalyje svarstoma diegti ir bandyti jau rugpjūtį. Jai labiausiai palankus 18-24 m. jaunimas (41 proc.).

„Taip pat pastebima, jog pasikliaujama valdžios veiksmais –  daugiau nei kas ketvirtam saugiai jaustis pakanka nacionaliniu mastu panaikinus apribojimus.  Vis dėlto, nemaža gyventojų dalis savo saugumą sieja su prevencijos tąsa: ketvirtadalis jaustųsi saugiai, jeigu būtų tęsiama socialinė distancija, penktadalis – toliau privalomai dėvint kaukes. Beveik antra tiek jaustųsi saugūs, jei kiekvienas asmuo būtų reguliariai tikrinamas dėl Covid-19. Visa tai rodo, kad gyventojai palankiai žiūri į prevencinių priemonių tęstinumą“, – sakė „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė.

Anot „Kantar“ tyrėjų, visuotinį reguliarų gyventojų testavimą labiausiai palaiko ne tik jaunimas (33%, t.y. beveik dukart daugiau nei šalies vidurkis), bet ir vyresnio amžiaus žmonės (55-64 m. amžiaus, 29%).

Užsienio kelionės ir masiniai renginiai saugumą susigrąžins vėliausiai

Nors karantinas panaikintas jau beveik prieš mėnesį, pastebima, kad atkurti saugumo jausmą kai kurioms sritims užtruks ilgiau – ypač tai aktualu kelionėms į užsienį bei dideliems renginiams.

„Apie penktadalis apklaustųjų jaustųsi saugiai grįžę prie didelių renginių maždaug 2-3 mėn. po karantino pabaigos, o kelionėms į užsienį daugumai saugus terminas siekia kelis mėnesius ar net pusę metų. Kita vertus, maždaug trečdalis neatmetė galimybės poilsiauti užsienyje vos atšaukus karantiną, nors saugiai dėl to nusiteikusių perpus mažiau – tai rodo, kad dalis ketina poilsiauti užsienyje net ir jausdami tam tikrą riziką“, – sakė A. Miliauskienė.

Po karantino gyventojai neketino ilgai atidėlioti ir apsilankymo kirpyklose.

„Du trečdaliai gyventojų kirpyklose saugiai ir patogiai sakė jaustųsi iškart po karantino arba ne vėliau kaip per mėnesį. Panašiai ir su kelionėmis po Lietuvą (62%). Beveik kas antras greičiau nei per mėnesį sakė jaustųsi saugiai ir kavinėse ar restoranuose. O apie 5 iš 10 per artimiausią mėnesį saugiai jaustųsi ir drabužių ar kt. parduotuvėse, panašiai ir kinoteatre“, – pastebi rinkos tyrimų vadovė.

Saugiau jaučiasi grįždami į kavines nei į ofisus

Tuo tarpu grįžti į biurą ar ofisą atrodė mažiau saugu nei į kavines ar restoranus, be to, dėl grįžimo į ofisą beveik pusė apklaustųjų atsakė nesantys tikri, kada bus saugu.

„Panašu, kad kavinės ir restoranai apie prevencijos priemones komunikuoja daugiau nei kai kurie darbdaviai savo darbuotojams, nesant informacijos, daugiau erdvės netikrumui“, – „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Alicija Miliauskienė.

Apie tyrimą

„Kantar“ „COVID-19 Barometras“ atliekamas daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Lietuvoje pastarasis tyrimo etapas buvo vykdytas š.m. birželio 8-12 d., reprezentatyvios apklausos būdu internetu apklausti 600 Lietuvos gyventojų.

Pranešimas spaudai

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Nuoroda

    melas, baiminasi vyresni gyventojai, o jaunimas važinėja po pasaulį ir parveža virusą

    Prieš 3 savaičių
  • Kantar

    Nuoroda

    Ar žinote, kas atsakinėja į tas Kantar apklausas? O gi bedarbės, pensininkės, priešpensinio amžiaus moterys ir mamytės, esančios vaiko priežiūros atostogose. Tai apklausus 600 minėtų gyventojų grupių atstovus ar gali apklausa būti reprezantatyvi visos LT mastu?

    Prieš 3 savaičių