Naujienos

Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 13 proc. daugiau žmonių negu 2019 metais, pranešė Statistikos departamentas.

„2020 metais mirė 43,4 tūkst. žmonių, tai 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau negu 2019 metais. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 13,7 (2019 metais) iki 15,5 (2020 metais)“, – rašoma pranešime.

„Tai didžiausias mirusiųjų padidėjimas per metus nuo 1990 metų“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaiytė-Šukevič.

Pasak jos, per mėnesį vidutiniškai miršta per 3,6 tūkst. žmonių. Pernai lapkritį ir gruodį fiksuoti ženklūs mirtingumo šoktelėjimai, o gruodį jis buvo vienas didžiausių – 5,8 tūkst. Lapkritį jis buvo kiek mažesnis – 4,3 tūkst.

„Gruodį buvo fiksuotas vienas iš didžiausių mirtingumo šuolių“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.

Ši statistika, pasak jos, verčia sunerimti.

„Mirusiųjų skaičius tikrai kelia nerimo, kad padidėjo 13 procentų. Tai tikrai kelia susirūpinimą, matyt, priežastys yra ir nepakankamas aprūpinimas žmonių sveikatos priemonėmis ir negali pasiekti tam tikrų gydytojų paslaugų“, – sakė Statistikos departamento atstovė.

Be to, pasak jos, pernai taip pat gimė mažiausiai kūdikių per trisdešimtmetį: gimė 24,5 tūkst. Tai 11 proc. mažiau nei 2019 metais. Daugiausiai kūdikių gimė liepos ir rugpjūčio mėnesiais – po 10 proc. nuo visų gimusiųjų. Vasario, kovo ir gruodžio mėnesiais gimė mažiausiai kūdikių.

„Gimusiųjų skaičiaus mažėjimas irgi kelia nerimą, nes prieš tai buvo ekonomiškai stabilesnė situacija, aišku, pandemija įnešė savo, matysime ateinančiais mėnesiais ir kitais metais, koks karantino poveikis gimstamumui“, – kalbėjo I. Masiulaitytė-Šukevič.

„Bendra situacija nėra labai džiuginanti“, – pridūrė ji.

Rodiklius paveikė pandemija

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovas Domantas Jasilionis pastebėjo, jog pandemija „įnešė korekciją“ į visus demografinius procesus.

„2020 metais stebėjome rekordiškai mažą gimusiųjų skaičių. Tai yra susiję su daugeliu dalykų, žinoma, ir pandemija, bet karantinas gali turėti pasekmių tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Mes galutinai, matyt, pamatysime po keleto mėnesių. Bet vis dėlto ekonominės pandemijos pasekmės kelerių metų perspektyvoje gimstamumui greičiausiai turės neigiamų pasekmių“, – sakė jis.

„Tai signalizuoja ir nukritę santuokų rodikliai taip pat“, – pridūrė ekspertas.

Pernai buvo įregistruota 15,2 tūkst. santuokų ir 7,4 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 4,3 tūkst. (22,1 proc.), ištuokų – 1,3 tūkst. (14,9 proc.).

Šimtui santuokų tenkančių ištuokų skaičius padidėjo nuo 44,5 buvusių 2019 metais iki 48,9 pernai.

D. Jasilionio teigimu, nors migracijos procesai gali kažkiek koreguoti demografinius rodiklius, būtent menkas gimstamumas turi didžiausią vaidmenį ir esama situacija rodo prastėsiančią demografinę situaciją ateityje.

„Jeigu mes žiūrėsime ilgesnę perspektyvą, gyventojų skaičių, tame tarpe ir darbingo amžiaus gyventojų skaičių, iš esmės programuoja gimusiųjų kartos ir nepalanki, deja, per pastaruosius dešimtmečius susiformavusi amžiaus struktūra, kuri lemia tuos mažesnius darbingo, jauno ypač amžiaus gyventojų skaičius, kuris toliau mažės ateityje“, – kalbėjo ekspertas.

Kalbėdamas apie mirtis, D. Jasilionis pastebėjo, kad 2019 metais vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė siekė 71-erius metus ir, lyginant su 2007 metais, išaugo septyneriais metais.

„Žinoma, pandemija brutaliai pakeitė tą situaciją. Mes turėsime tris, keturis arba penkis tūkstančius tiesiogiai, kai mes turime COVID-19 diagnozes, ir netiesiogiai susijusių papildomų, perteklinių mirčių, lyginant su praėjusių metų vidutiniais skaičiais“, – kalbėjo jis.

Pasak eksperto, tai yra patikimas pandemijos poveikio rodiklis, nes oficialus COVID-19 mirčių skaičius priklauso nuo diagnostikos, testavimo apimčių ir kitų veiksnių.

Jis atkreipė dėmesį, kad mirtingumas Lietuvoje ir taip yra aukštesnis nei Vakarų šalyse.