Ir nuaidėjo, nuplasnojo, nuvingiavo 2014-ieji... Taip jiems ir reikia! Kita vertus, koks skirtumas kur aš 2014-uosius pasiūsiu ir kaip juos prisiminsiu - praėjusiems metams nuo to nei šilta, nei šalta. Tačiau tebevirškinamas Naujųjų šampanas, „bankuchenas“ ir kiaušinienė su spirgais žmogų daro sentimentaliu. Nesu antžmogis, neatsispiriu sentimentams, paraudojimui, jog pusę gyvenimo kelio jau praėjau, o likusi kelio dalis (kas žino, kiek jos liko?) bus vis labiau provėžuota, duobėta ir vis didės draudžiamų kelio ženklų miškas. Pradžioje atsirado kelio ženklas „sukti į kairę draudžiama“, paskui – raudonas skritulys su perbrauktu bokalu, cigarete... Toliau – perbraukta dešra, kiaušiniai, sviestas. Ir t.t. ..., kol legaliam vartojimui liks tik Marijos radijas ir Kairysis Šventosios krantas prieš potvynį.

ANYKŠČIŲ SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS VILIAUS JUODELIO drausminę nuobaudą, kaip ordiną, gavęs Andrioniškio seniūnas Saulius Rasalas „raunasi“ toliau. Ketvirtadienį, kai į susitikimą su andrioniškiečiais atvyko konservatorius meras Sigutis Obelevičius bei socialdemokratai vicemeras Donatas Krikštaponis ir V.JUODELIS, seniūnas pristatė tik merą, o socdemus pavadino „lydinčiais asmenimis“. Šviežių bulvių seniūno poste S.Rasalas nesulauks... Kad, nors bulviasodžio sulauktų....Tačiau, daina ne apie tai...

Kai „Anykštoje“ paskelbėme, kad buvusio Finansų ministerijos viceministro Vytauto Galvono turtas – daugiau nei 3 milijonų vertės, pats turto savininkas įsivėlė į diskusijas su komentatoriais.

„Pinigus reikia mokėti patiems užsidirbti, o ne laukti, kad kažkas sušelptų“, – skaitytojus viename iš savo komentarų pamokė V.Galvonas. Suvokiu, kad V.Galvonas omenyje neturi pensininkų ar neįgaliųjų, o kalba tik apie tuos, kurie teoriškai turėtų būti pajėgūs savimi pasirūpinti. Kaip užkietėjęs liberalas, pritariu šiai ir daugeliui kitų komentaruose išsakytų milijonieriaus minčių, tačiau vargu ar potencialusis V.Galvono rinkėjas yra klasikinių pažiūrų liberalas.

Esam rinkėjų tauta. Vasarą rinkome uogas, dabar renkame grybus, pavasarį rinksime merus. Tarybiniais metais taip pat viską rinkome. Tiesa, tada nebuvo merų, todėl tarpsezoniu, kai nederėjo nei grybai, nei uogos, – rinkdavome butelius.

Būtų mūsų valia, tai ne tik merus, bet ir seniūnus, net progimnazijų režisierius išsirinktume tiesiogiai. Tiesiogiai išrinktas režisierius būtų atskaitingas rinkėjui, o už operą vietoj žadėtos    tragikomedijos su šlaku kraujo, jį būtų galima bausti per kitus rinkimus balsuojant už Lenkų rinkimų akcijos kandidatą. Jaustis reikšmingam yra malonu, kol susireikšminimas nenurauna stogo.

Kuo ilgiau stebiu dabartinės rajono valdžios veiklą, tuo man reikšmingesniu tampa 2013 metų rugpjūčio 1-ąją Kavarsko šv.Jono šaltinio baseinėlyje nusiskandinęs Katinas. Absurdiška Kavarsko Katino istorija neplanuotai tapo visko, kas vyksta aplinkui, šaržu. Ne tik Anykščių, bet ir Lietuvos mastu. Koks skirtumas tarp Kavarsko Katino ir pvz. Grigaičio, Mijos, Bunkės, Monkės, Joškės ir t.t. Visi minėti asmenys yra žvaigždės ir visų nuopelnai panašūs: dideli, reikšmingi, svarbūs…

Ketvirtadienį Anykščių rajono taryba nubaudė A.Vienuolio progimnazijos direktorę Ireną Andrukaitienę. Dabar, kai I.Andrukaitienė turi drausminę nuobaudą – pastabą, kitu ėjimu ją galima mesti iš darbo. Už tai ir išgerkim.

Visiškai nieko blogo, kad Anykščius šalies valdžia pripažino probleminiu miestu ir todėl mes gausime papildomas investicijas. 23 probleminiams Lietuvos miestams 2014-2020 metais bus padalinta 382 mln. litų europinė parama. Tad ir Anykščiai atsirieks savąją europinę riekę. Liuks! Duokit, mums kokių nors pinigų, o jau mes su jais ką nors padarysim... Ir patikėkit, tas „kas nors“, ką padarysim, bus gražus ir vertingas kaip Menų inkubatorius ir Lajų takas kartu sudėjus. Tokia trobelė, ką ten trobelė – troba su keliom bobom ant hormoniniais preparatais prišerto gaidžio kojos!

Po Europos parlamento rinkimų visų veiksnių partijų vietininkai Anykščiuose jaučiasi nugalėtojais. Socdemai Anykščių rajone surinko 19,2 proc., konservatoriai – 18,7 proc., „darbiečiai“ – 16,5 proc., Liberalų sąjūdis – 15,6 proc., „Tvarka ir teisingumas“ - 13 proc., „valstiečiai“ – 11 proc. Žodžiu, visi kas galėjo gauti rinkėjų balsų – gavo gerai.

Plėšomos Ukrainos auka tapo vaizdine priemone Lietuvai. Etatiniai pliurpėjai pliurpia apie apsisaugojimo priemones nuo karinės ir kultūrinės invazijos, o etatiniai klausytojai jų klauso.

Ir anksčiau daug buvo šnekėtojų. Ir klausytojų buvo nemažai. Bet tik dabar, atrodo, pradėta mąstyti, kad naujas pasaulio perdalijimas nėra tokia jau nesuvokiama fantastika. Fiziškai karas prie mūsų nepriartėjo, bet sąmonę ima kabinti.

Aktyviai ieškausi darbo. Galiu skinti narcizus arba mokyti geografijos. Arba ir viena, ir kitą tuo pačiu metu. Alkoholį vartoju saikingai. Kartais… Tiksliau, kartais saikingai. Rūkau nesaikingai. Skambinti telefonu… Mano telefono numeris dar vis skelbiamas internete.

Žurnalistinę veiklą reikia „užraukti”. Būtinai! 25-aisiais Nepriklausomybės metais vėl reikia rašyti ir kalbėti „tarp eilučių”. O aš rašyti tarp eilučių nemoku. Jei jau į kaktą – tai tiesiai, ne per pakaušį…

Ketvirtadienio vakarą, sėsdamas rašyti „Rievių“, peržvelgiau mūsų krašto spaudą. Nesu išdidus, todėl varčiau ne tik „Anykštos“ leidinius, bet ir „Šilelį“, „Nykščius“ ir net įvairius blogus. Spaudos analizės reziumė: pagrindinė šių dienų Anykščių problema yra Krymo karas ir Erikas Druskinas, A.Vienuolio progimnazijos režisierius, savo reikšme prilygstantis Vladimirui Putinui.