Šokiruojantis faktas – per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos vaistinės iš gyventojų surinko 21,2 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai net 7 tonomis daugiau farmacinių atliekų, nei per tą patį laikotarpį pernai. Nors sparčiai didėjantis atliekų kiekis atspindi augantį visuomenės sąmoningumą ir atsakomybę dėl aplinkos tausojimo, jis taip pat atskleidžia, kad daugelis gyventojų vaistus įsigyja ir vartoja neracionaliai.
„Kasmet stebime augantį vaistinėms grąžinamų vaistų kiekį. Per penkerius metus pasiekėme tokį lygį, kad vaistinės per pusmetį surenka tiek pat vaistų atliekų, kiek anksčiau surinkdavo per metus. Tai džiugina iš aplinkosaugos perspektyvos, tačiau turime susimąstyti, ar tikrai visi šie vaistai pacientams buvo reikalingi. Jei vaistai būtų įsigyjami ir vartojami atsakingiau, dalis šių atliekų tiesiog nesusidarytų“, – teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja Irma Medžiaušaitė.
Pernai VLK užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų informuotumo sociologinis tyrimas atskleidė, kad net 66 proc. namų ūkių turi sukaupę pasenusių ar nebevartojamų vaistų. Didžioji dalis jų pasiliko dėl noro turėti vaistų atsargų namuose, o 23 proc. atsirado nutraukus vaistų vartojimą anksčiau laiko. Net 19 proc. respondentų prisipažino, kad šios atliekos susikaupia namuose dėl to, kad jie vartoja mažiau vaistų nei skiria gydytojas, o 10 proc. apklaustųjų neslėpė, kad kompensuojamus vaistus įsigyja visada, nors ne visada juos vartoja. VLK specialistų nuomone, tai rodo, kad didelė dalis vaistų vis dar įsigyjama be pakankamo klinikinio pagrindo, todėl gyventojai raginami konsultuotis su gydytojais ir vaistininkais prieš įsigyjant vaistus bei laikytis gydymo rekomendacijų, kad būtų išvengta nereikalingų atliekų ir išlaidų.
Lietuvoje net 78 proc. pacientams išrašomų receptinių vaistų yra kompensuojami. Tai reiškia, kad didelė dalis vaistinėms grąžintų nesuvartotų vaistų buvo apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Be to, pacientai už juos mokėjo priemokas iš savo kišenės, o ir valstybės biudžetas reikšmingai prisidėjo prie vaistų priemokų dengimo, ypač socialiai jautriausioms visuomenės grupėms. Taigi neracionalus vaistų vartojimas sukelia reikšmingų finansinių nuostolių visiems.
„Jei pacientai ir gydytojai deramai planuotų gydymo kursus, būtų išvengta neracionalaus vaistų vartojimo, o farmacinės atliekos galėtų būti tikslingai sumažintos. Sutaupytos lėšos galėtų būti panaudotos efektyviau – pacientų gydymui, sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui bei naujų vaistų kompensavimui“, – įsitikinusi I. Medžiaušaitė.
Ligonių kasos primena, kad racionalus vaistų vartojimas reiškia, jog pacientui skiriami tik jam tinkami vaistai, atsižvelgiant į individualius poreikius, tinkamas dozes ir optimalią gydymo trukmę. Šis procesas vyksta glaudžiai bendradarbiaujant gydytojui, kuris skiria gydymą, ir pacientui, kuris laikosi nurodymų. Pirmą kartą paskirdamas kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti vaistų tik 10 dienų, jei liga yra ūmi, o kitais atvejais – vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas tinkamas ir saugus, pacientui gali būti išrašomas receptas ilgesniam gydymo laikotarpiui – iki 3 ar 6 mėnesių.
Visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai gali atnešti į bet kurią vaistinę ir grąžinti nemokamai. Tai vienintelis saugus būdas apsaugoti aplinką bei užkirsti kelią galimam apsinuodijimui.
Aš visai nevartoju