Lietuvoje išlieka tik stiprieji. Kai sociologai nagrinėjo emigracijos priežastis, priėjo išvados, kad vienas iš veiksnių, kurio, beje, nėra kitose šalyse – bejėgiškumo, nereikalingumo, nesaugumo jausmas. Kitaip sakant, žmogus Lietuvoje jaučiasi niekas, tai puikiai pademonstravo ir šiųmetė stojimo į aukštąsias mokyklas sistema.
Lietuvoje išlieka tik stiprieji. Kai sociologai nagrinėjo emigracijos priežastis, priėjo išvados, kad vienas iš veiksnių, kurio, beje, nėra kitose šalyse – bejėgiškumo, nereikalingumo, nesaugumo jausmas. Kitaip sakant, žmogus Lietuvoje jaučiasi niekas, tai puikiai pademonstravo ir šiųmetė stojimo į aukštąsias mokyklas sistema.
Kas turi mokyklą baigiančius vaikus, šiemet išgyvena nelengvą metą, negana, kad kasmet keičiama stojimo tvarka, laukiant rezultatų užstrigo bendrojo priėmimo internetinė sistema. Žinoma, vienu metu prie LAMA BPO puslapio bandė prisijungti keliasdešimt tūkstančių žmonių. Tačiau alpstančiam abiturientui tai nė motais, juo labiau, jei dar gavo melagingą SMS žinutę „Jūs niekur nepakviestas“… Paaiškėjo ir dar gražesnių dalykų – dėl duomenų vėlavimo bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistemoje apie 100 pretendentų studijuoti nemokamai liko be valstybės finansavimo.
Taip atsitiko, nes dalies prieš metus ir anksčiau mokyklas baigusių stojusiųjų galutiniai brandos egzaminų rezultatai nebuvo įtraukti į bendrąją norinčiųjų stoti duomenų bazę. Dėl to už egzaminą sistema automatiškai skyrė nulius. Taip šių žmonių galimybės įstoti į valstybės finansuojamą vietą tapo nulinės. Tokių nukentėjusiųjų yra apie 100.
Taigi, šiemet jaunieji Lietuvos piliečiai baigę mokyklas gavo pirmą pamoką, ką jie reiškia ir kaip toliau su jais bus elgiamasi valstybėje. Galima sakyti, kad žiauru, bet juk lietuvis prisitaiko, kuo jam blogiau, tuo gyvybingesnis. Kas nepakelia, bejėgiškumo ir nesaugumo, turi galimybę emigruoti. Va taip valstybė ir „grynina“ tautą.
