Nors pastaruoju metu, tobulinant miško sodmenų išauginimo ir miško želdinimo technologijas bei šiltėjant klimatui, mišką sodinti įmanoma beveik ištisus metus, tačiau svarbiausias kol kas išlieka pavasarinis miškasodis. Pavasarį tinka sodinti medelius ir su uždara, ir su atvira šaknų sistema. Optimalus sodinimo laikas – kai dirvos temperatūra apie 10 cm gylyje pasiekia 5–7º C – maždaug prieš dvi savaites iki pumpurų sprogimo pradžios. Kauno apylinkėse geriausias medelių sodinimo laikas – apie balandžio vidurį.
Sodmenis su uždara šaknų sistema (konteinerizuotus), jei sodinimo darbai užsitęsė, galima sodinti ir vėliau – iki gegužės pabaigos arba birželio pradžios, tačiau tokie medeliai kitais metais auga žymiai blogiau negu įveisti anksti pavasarį. Medelynuose su įrengta laistymo sistema šiuo periodu neretai dar sodinami ir šaldytuvuose laikyti sėjinukai su atviromis šaknimis.
Dirva sodinimui turėtų būti paruošta iš rudens, priklausomai nuo želdavietės hidrotopo. Jei dirva normalaus drėkinimo (neužmirkstanti) – ji įdirbama lygiai su dirvos paviršiumi, supurenant freza ar išariant seklias vagas. Jei dirva laikinai užmirkstanti – ją įdirbant specialiomis frezomis ar kitais padargais, formuojami mikropakilimai ir sodinama ant jų. Miškas turi būti atkurtas ar įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. Prieš sodinant mišką turi būti paruoštas ir miško želdinimo projektas, kuriame pažymima, kokie medžiai ir kokiu tankumu bus sodinami. Apskritai, visi tiek privataus, tiek valstybinio miško atkūrimo ar įveisimo darbai turi būti vykdomi laikantis „Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų”.
Atvežus sodinukus į želdomą plotą, būtina apsaugoti jų šaknis nuo išdžiūvimo – laikyti maišuose (geriausia popieriniuose) pavėsyje. Reikia parinkti tinkamus įrankius pagal sodinukų dydį bei rūšį. Labai svarbus yra ir pats sodinimo procesas. Duobutę būtina paruošti tokio dydžio, kad į ją pilnai tilptų sodinuko šaknys. Jei šaknys per ilgos, geriau jas patrumpinti nei užlenkti. Ypač jautrūs šaknų užlenkimui yra pušis ir beržas – taip pasodinti medeliai po kelerių metų žūva. Jei sodinukai aukšti ir liauni, po pasodinimo reikia juos pririšti prie įkaltų kuolų. Žvėrių mėgstami medeliai (ąžuolas, drebulė, pušis) turi būti apsaugoti. Nedideliam medelių kiekiui geriau naudoti individualias apsaugas, o didelį apželdintą plotą ekonomiškiau aptverti tinklo tvora.
Parengė dr. Gintautas Urbaitis
LAMMC Miškų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas
