Narystė Europos Sąjungoje (ES) 2004 metais paskatino ekonomikos augimą visose trijose Baltijos šalyse, tuo tarpu migracija į Vakarus išaugino vietos atlyginimus ir paspartino būsto kainų infliaciją, rašo „The Financial Times”. Narystė Europos Sąjungoje (ES) 2004 metais paskatino ekonomikos augimą visose trijose Baltijos šalyse, tuo tarpu migracija į Vakarus išaugino vietos atlyginimus ir paspartino būsto kainų infliaciją, rašo "The Financial Times".
Tačiau Baltijos šalių ūkio augimo tempai kelia nerimą tarptautinėms reitingų agentūroms. "Standard & Poors" šią savaitę pristatė neigiamą Estijos apžvalgą. To paties gegužę sulaukė ir Lietuva. O Latvijai ne tik buvo pateiktos neigiamos prognozės, bet ir iki BBB+ sumažintas skolos reitingas.
Pagrindinis ūkio augimo variklis buvo vietos paklausa. Augantys atlyginimai ir skolinimasis išaugino importuotų prekių vartojimą, sustiprino infliaciją ir būsto kainų augimą.
Maždaug 20 proc. per metus augantys atlyginimai smarkiai lenkia produktyvumo prieaugį. Tai sparčiai mažina pramonės konkurencingumą, importui ir taip augant sparčiau nei eksportui.
Infliacija šiuo metu visose trijose Baltijos šalyse viršija euro įsivedimo reikalavimo limitus, ir visos valstybės atsisakė ambicijų greitai įsivesti eurą. Dauguma analitikų prognozuoja, kad bendros Europos valiutos Baltijos valstybėms nepavyks įsivesti iki 2012 metų.
Tačiau didžiausią pavojų šalims kelia ne užsienio pasitikėjimo žlugimas, nes spekuliacija šalių valiutomis nėra aktyvi, bet staigus vartotojų elgesio pasikeitimas, nes ateities augimo prognozės niūrios. Tai gali paskatinti būsto kainų griūtį ir ūkio augimo nuosmukį.
Toks "sunkus nusileidimas" gali neleisti trims ES naujokėms pasivyti Vakarų. Net turtingiausios iš trijų Baltijos valstybių Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklis nesiekia dviejų trečdalių ES vidurkio.
BVP augimui lėtėjant, atlyginimai, infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas tebeauga sparčiai, todėl didėja tikimybė, kad bus sulaukta "sunkaus nusileidimo".
