Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Vyriausybė trečiadienį turėtų pateikti išvadą dėl dalies Seimo narių siūlymo apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje.
Energetikos ministerija siūlo pritarti tikslui skatinti šilumos gamybą iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tačiau abejoja dėl pasirinktų priemonių ir perspėja apie galimus konkurencijos apribojimus.
Pataisų iniciatoriai pabrėžia, kad nesiekia riboti biokuro importo į Lietuvą, tačiau norima, jog šilumos gamyboje būtų kuo daugiau naudojami vietiniai AEI, o šilumos kaina nepriklausytų nuo trečiųjų šalių politinių sprendimų.
Jie, be kita ko, siūlo nustatyti, kad šilumos gamintojo įsigyjamas biokuras, pagamintas iš trečiųjų šalių kilmės biomasės, sudarytų iki 20 proc. viso metinio kiekio, kitaip gamintojams būtų skiriama bauda.
Tačiau ministerija sako, kad taip galimai būtų ribojama konkurencija, o trečiųjų šalių biokuro importo ribojimas būtų neproporcingas tikslui. Tuo metu Vyriausybė siūlo siekti šių tikslų konkurencijos neribojančiomis priemonėmis.
„Energetikos ministerijos nuomone, būtų ydinga praktika, jei Seimas intervencinėmis reguliacinėmis priemonėmis kaskart reaguotų į biokuro rinkos kainų pokytį, didindamas arba mažindamas leidžiamas importuojamo biokuro kvotas šilumos gamyboje“, – teigiama pažymoje.
Pasak jos, 2020 metais biomasės importas iš trečiųjų šalių buvo 12,3 proc. mažesnis nei 2019 metais, jis sudarė apie 26 proc. visos biokuro rinkos.
Be to, kaip teigia ministerija, pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinei jėgainei, išaugs biokuro poreikis, o tai padidins vietinio biokuro paklausą.
Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ anksčiau yra įspėjusi, kad stabdyti biokuro gamybą žada apie 20 šalies įmonių, negalinčių konkuruoti su kur kas pigesne baltarusiška žaliava.
