Ketvirtadienį Vilniaus senamiestyje, buvusios Didžiosios sinagogos vietoje, archeologai pristatys naujausius radinius ir tyrimų rezultatus.
Pasak archeologų, penktą sezoną vykdomi kasinėjimai įrodo, kad po žeme išlikę daug svarbių elementų, todėl tolesni Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai padėtų geriau įprasminti šią vietą ir visuomenei atskleisti jos kultūrinę reikšmę.
Šių metų archeologiniai kasinėjimai koncentravosi į svarbiausios Didžiosios sinagogos dalies tyrimą: buvo pilnai atidengtas ankstesnių ekspedicijų metu atrastas Aron Kodešas (Toros rinkinių saugojimo vieta) ir bima (centrinė religinių apeigų vieta).
Atliekant kasinėjimus, šalia Aron Kodešo atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinės grindų mozaika – toks pat piešinys buvo aptiktas ir prie 2019 metais atidengtos bimos.
Istoriniai duomenys rodo, kad po XVIII amžiuje kilusio gaisro, sunaikinusio dalį interjero, Vilniaus žydas Jesodas skyrė lėšų Aron Kodešo ir bimos rekonstrukcijai bei puošybai.
Archeologams taip pat pavyko atidengti ir vienos iš keturių kolonų, laikiusių XVII amžiaus pradžią siekiančios mūrinės Didžiosios sinagogos stogą, pagrindą.
Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus, vykstančius nuo 2011 metų, finansuoja Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo Išsaugojimo pajėgos, „Geros valios fondas“ ir Vilniaus savivaldybė.
Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą. Laikantis reikalavimų, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę du metrus.
Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais.
Antro pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo. Didžiosios sinagogos pastatas Vilniuje galutinai nugriautas 1955–1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.
