Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir vėl sulaukė dovanų – žinomas tapytojas Vladimiras Kasatkinas į muziejaus rinkinius perdavė saugoti ir eksponuoti du savo tapybos darbus „Žalgirio pergalė“ (1981–1983) ir „Senovinė lietuvių pilis“ (1987).
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir vėl sulaukė dovanų – žinomas tapytojas Vladimiras Kasatkinas į muziejaus rinkinius perdavė saugoti ir eksponuoti du savo tapybos darbus „Žalgirio pergalė” (1981-1983) ir „Senovinė lietuvių pilis” (1987).
„Suvokdamas, kad nelengva kurtis naujam Valdovų rūmų muziejui, o taip pat matydamas kitų žmonių triūsą, nutariau, kad galiu nors šiek tiek prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo. Džiaugiuosi, kad mano paveikslai čia rado vietą ir labai tikiuosi, jog jie bus naudingi ateities kartoms”, – sako šiuo metu Kaune gyvenantis dailininkas V. Kasatkinas.
Itin įspūdinga jo tapytos ir Valdovų rūmų muziejui dovanotos monumentalios drobės „Žalgirio mūšis” (165 x 140 cm), tapytos sovietmečiu, istorija. Pasak dailininko, šio paveikslo idėja gimė peržiūrėjus lenkų kino režisierių sukurtą istorinį filmą „Kryžiuočiai”, kuriame nuopelnai dėl Žalgirio mūšio pergalės buvo priskirti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jogailai. Tad paskatintas patriotinio jausmo ir noro „atstatyti istorinę tiesą”, nors ir suvokdamas laikmečio pavojus, V. Kasatkinas vis dėlto ryžosi tapyti paveikslą, kuriame ketino pavaizduoti ant žirgo jojantį Lietuvos valdovą Vytautą Didįjį, kaip svarbiausią kovotoją Žalgirio mūšyje, ir tokiu būdu išreikšti visos Lietuvos valstybingumo idėją.
Paveikslas „Žalgirio mūšis” buvo kuriamas kelerius metus, mat tapydamas kūrinį, dailininkas domėjosi istoriniu kontekstu – skaitė istorijos šaltinius bei literatūrą rusų, lietuvių, lenkų, vokiečių, čekų, totorių ir kitomis kalbomis. Jau nutapytas drobės detales koregavo sovietinė realybė: pavyzdžiui, rengiant dailininko darbų albumą, buvo pareikalauta „blukinti” ant Žalgirio mūšio laimėtojų vėliavos per drąsiai pavaizduotą Vytį, „nuimti” Vytautui Didžiajam karūną ir pan. Vėliau šios detalės buvo atkurtos. Būta ir didelių nesusipratimų: dėl šio paveikslo 1985 m. surengtą asmeninę dailininko parodą vertino partinių funkcionierių komisija, kurios verdiktas buvo vienaprasmis – pašalinti kūrinį iš parodos arba neleisti jos rengti. Tačiau dailininkas tąkart išmesti paveikslą iš parodos atsisakė ir nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, jei apsiginti nebūtų padėjęs skulptorius profesorius Konstantinas Bogdanas.
Kitoje Valdovų rūmų muziejui dovanotoje drobėje „Senovinė lietuvių pilis” (44 x 65 cm) vaizduojama ne konkreti, o tipinė senovės lietuvių pilis – pastatyta lomoje, dviejų upelių santakoje, netaisyklingo keturkampio plano, kaip uždaras gynybinis ir gyvenamasis kompleksas.
Abu V. Kasatkino dovanoti paveikslai šiuo metu saugomi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorijos, meno ir kultūros vertybių rinkinio fonduose, o vėliau neabejotinai ras savo vietą muziejuje.
Beje, šie du paveikslai yra ne pirmoji dailininko dovana Lietuvos valstybei. Lietuvos dailės muziejuje šiuo metu jau yra saugoma V. Kasatkino perduota reikšminga šimto XVII-XIX a. ikonų kolekcija, o Kauno karo muziejuje – jo dovanotas paveikslas.
Dailininkas V. Kasatkinas gimė 1924 m. gruodžio 28 d. Lobcovo kaime, Rusijoje. 1942-1945 m. dalyvavo Antrajame pasauliniame kare ir pelnė karo veterano vardą. Po karo V. Kasatkinas apsigyveno ir iki šiol gyvena Kaune. Per savo kūrybinius metus dailininkas dirbo Kauno operos ir baleto teatre dekoratoriumi, buvo vyriausiuoju Odesos miesto dailininku. Surengė keliasdešimt asmeninių parodų ir dalyvavo bendrose su kitais menininkais.
