Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijoje specialiojo ugdymo komisija organizavo jau tradicija tapusią Atvirų durų dieną tėveliams, kurių vaikai turi mokymosi sunkumų.
Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijoje specialiojo ugdymo komisija organizavo jau tradicija tapusią Atvirų durų dieną tėveliams, kurių vaikai turi mokymosi sunkumų. Renginio metu visus susirinkusius pasveikino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Žėrutė Semaškienė.
Visi tėveliai, Aulelių vaikų globos namų socialiniai darbuotojai išklausė specialiosios pedagogės Dalios Asačiovienės, logopedės Raimondos Kirvėlienės ir psichologės Vidos Repečkaitės pranešimus, gavo lankstinukus apie vaikų profesinio mokymosi galimybes. Taip pat pabendravo su mokytojais, pasidalino informacija apie vaiko ugdymosi pažangą, sunkumus, problemas ir jų sprendimo būdus.
Stengsiuosi neprarasti kantrybės, kai jis ne iš karto vykdys, pamirš mano prašymus ar nesupras kokios nors užduoties. Aš nelauksiu tobulumo. Pastebėsiu ir su didžiausiu džiaugsmu priimsiu kiekvieną mažiausią jo sėkmę. (Pagal anoniminį mamos, auginančios specialiųjų poreikių turintį vaiką, laišką).
Laukiant gimstančio kūdikio, su juo siejama daug vilčių, kuriami planai jo ir savo ateičiai. Tačiau ne visoms svajonėms, viltims lemta išsipildyti.
Tėvams žinia, jog jų jų vaikas turi mokymosi negalę, neretai reiškia ateities žlugimą. Dažnai būna, kad tėvai neigia, nepripažįsta vaiko negalės, pervertina jo galias ir susikuria neadekvačius lūkesčius bei reikalavimus vaiką ugdantiems specialistams. Arba reikalauja iš vaiko to, ko šis nėra pajėgus pasiekti. Tokie nerealūs lūkesčiai sąlygoja vaiko emocinį nesaugumą.
Kaltės, pykčio išvarginti tėvai neigiamas savo emocijas išlieja ant mokytojų, išreikšdami priekaištus, nepasitenkinimą.
Pasitaiko, kad tėvai, pripažinę vaiko negalę, stengiasi ją įveikti nepaliaujamu vaiko treniravimu, ugdymu. Pradinukas verčiamas sėdėti prie knygų po 3 – 4 valandas. Tai išsekina vaiką.
Nepamatuotų tėvų lūkesčių ir realių vaiko galimybių situacijoje labiausiai nukenčia vaikas. Jis priverstas mokytis to, ko iš tikrųjų negali, kas jam per sunku.
Mokymosi sunkumus gali sąlygoti įvairių tipų sutrikimai. Regos, klausos, intelekto labiau krinta į akis. Specifiniai pažinimo sutrikimai neišryškėja bendraujant su bendraamžiais ir suaugusiais. Jie atsiskleidžia tik mokymosi procese.
Bet kokia ugdymosi nesėkmė – tai tik objektyvus vaiko gebėjimų ir akademinių žinių konfliktas. Nesėkmė neturi nieko bendra su šeimos ar vaiko asmenine ar socialine verte.
Savalaikis vaiko ugdymosi galių įvertinimas leidžia sudaryti jo gebėjimus atitinkančią ugdymo programą.
Tokiu atveju būtų tikslinga psichologiškai ir pedagogiškai įvertinti vaiko gebėjimus ir mokslumą. Modifikuotos ar adaptuotos programos sudarymas padės išvengti nepageidaujamų vaiko elgesio apraiškų. Versti vaiką mokytis jam”neįkandamų” dalykų – tai pasmerkti jį nuolatinei nesėkmei, ugdyti bejėgiškumo jausmą.
Vaiko galimybes atspindinti programa padės geriau pasirengti jo gebėjimus atitinkančiai darbinei veiklai, patirti visuomenei naudingo darbo sėkmę.
Vaikas – unikali asmenybė, už kurios tapsmą yra atsakingi tėvai kartu su mokykla.
„ Tikiu, kad būti vaiko, kuris turi mokymosi sunkumų, mama yra vienas svarbiausių ir sudėtingiausių darbų pasaulyje. Padėdama jam bręsti, aš sieksiu įdiegti jam gilų jo kaip asmens įgimto vertingumo jausmą ir nematuosiu jo elgesio ar pasiekimų pagal kitų vaikų rezultatus” ( Tėvų credo).
