Į sunykusią gimtinę Galvydžių kaime netoli Svėdasų fotomenininkė Ona Pajedaitė (g. 1925 m.) dabar dažniausiai iš Vilniaus tik mintimis grįžta. Tačiau kaskart pasidžiaugti anykštėnams, ką gero nuveikusi, garbioji ir energingoji kūrėja, solidžią metų naštą tiesiog ignoruojanti, niekuomet nepamiršta.
Į sunykusią gimtinę Galvydžių kaime netoli Svėdasų fotomenininkė Ona Pajedaitė (g. 1925 m.) dabar dažniausiai iš Vilniaus tik mintimis grįžta. Tačiau kaskart pasidžiaugti anykštėnams, ką gero nuveikusi, garbioji ir energingoji kūrėja, solidžią metų naštą tiesiog ignoruojanti, niekuomet nepamiršta.
Ir šįkart, rugpjūčiui įpusėjus, ji tiesiog pro pravažiuojančio autobuso duris kyštelėjo naują savo fotografijų albumą „Kuriančios moterys” su autografu. Vėl nustebindama tuo tik jai įprastu lengvumu, padedančiu gyventi, kurti, nuoširdžiai džiaugtis ir kitus džiuginti savo kūrybos vaisiais.
Albume – per 140 asmenybių portretų. „Tai man pats brangiausias fotoalbumas…” – tarsi prataria jo autorė, viršelyje anonsuodama šį sumanymą. „Moterys! Veiklios, darbščios, kūrybingos – kiek daug jos gali. Kaip praturtina, pagražina, papuošia mūsų gyvenimą. Jaučiu pareigą apie jas priminti visuomenei. Pusė jų – buvo mano artimos bičiulės, padėjusios patarimais, pamokymais… Kita pusė – pažįstamos iš pagarbaus atstumo…” – šios albumo autorės mintys tarsi atsako į visus klausimus, galinčius kilti, užmetus akį į naująją jos knygą.
Moterys, kurių vardai liudija XX a. pabaigos Lietuvos istoriją. Visos jos buvo nufotografuotos 1976-1996 metais – tą dvidešimtmetį, kai vienos jau žvelgė į savo gimtinę Lietuvą patirties raukšlių gaubiamomis akimis, gi kitos dar tik tryško jaunatvišku entuziazmu ir daug žadančiomis viltimis. Moterys darbe, laisvalaikiu, pozuojančios ar nė nenutuokiančios, kad į jas nukrypo O. Pajedaitės fotoobjektyvas.
Kone pusšimtis jų daugeliui pažįstamos iš prozos, poezijos, literatūros kritikos kūrinių. Dar kelios dešimtys aktorių, muzikių, mokslo ir politikos atstovių, keliolika dailininkių. Ir, žinoma, viena fotomenininkė, neatsiejama nuo šios kuriančių moterų plejados, – autoportrete šio albumo viršelyje.
Pareiga priminti visuomenei apie moteris kūrėjas atlikta su kaupu – moterys ne tik prisimintos, įtaigių portretų dėka jos tampa artimos, pažįstamos, na, tiesiog savos.
O dar tas valiūkiškasis laikas – prisipažinkim, juk taip smalsu žvelgti į nuotraukas, sustabdžiusias gerai žinomos moters gyvenimo akimirką prieš 20-30 metų, ir lyginti ją su šiandiena, svarstyti, kokie bruožai lydi asmenybę visą gyvenimą, kokie prarandami ar naujai išryškėja.
