Vyriausybė pritarė automobilių taršos mokesčiui

Vyriausybė pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Dėl to turėtų spręsti Seimas. 

Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų. 

„Transporto išmetimai yra augantys ir turime imtis priemonių, kad transportas mažintų savo išmetimus, o lygiagrečiai kurtume alternatyvą“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Anot ministro, įstatymų pataisų paketas net tik mažins taršą, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, bet ir skatins atnaujinti viešąjį transportą bei imtis kitų alternatyvių priemonių. 

„Šiandien Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal automobilizacijos lygmenį. Devynios iš dešimties kelionių atliekamos automobiliu (…). Vilniuje, kur yra 400 autobusų ir troleibusų, turime pusę milijono automobilių“, – aiškino ministras. 

Aplinkos ministerija pažymi, kad per 2024-2030 metus iš mokesčio planuojama surinkti 1,19 mlrd. eurų. 600 mln. eurų numatoma skirti ekologiškiems autobusams, 300 mln. eurų – dviračių takams, dar 290 mln. eurų – kitoms aplinkos neteršiančioms bei darnaus judumo priemonėms.

S. Gentvilas paaiškino, kad registracijos mokesčio atsisakyta pasitarus su teisininkais. 

„Atsisakėme pirminės registracijos mokesčio, noriu garsiai įvardyti, kodėl: yra buvę precedentų ir Europos teisės pažeidimo procedūrų Rumunijoje, kur toks mokestis vienkartinis buvo traktuojamas kaip muitas įvežamai priemonei“, – aiškino ministras.

„Todėl mes jį arba turėjome taikyti ir pakartotiniam pardavimui vienkartiniam viduje, arba atsisakyti“, – pridūrė jis. 

Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).

Pasak ministerijos, po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarta, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones.

Anksčiau ministerija siūlė keisti automobilių taršos apmokestinimą didinant registracijos mokestį bei įvedant naują naudojimo mokestį.

Mokestis turėtų įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.

50 proc. lengvata nuolat būtų taikoma socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.

„Galiojantis mokestis keičiamas nustatant prievolę transporto priemonių, kurių transporto priemonės išmeta į aplinką 131 ir daugiau gramų CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui, mokėti motorinių transporto priemonių taršos mokestį kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams“, – teigiama pažymoje. 

Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinis mokestis būtų skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio.

Numatoma, kad pirmais metais mokestis bus mokamas, jei CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui, o vėliau kasmet riba mažės po 10 gramų, kol pasieks 100 gramų CO2 kilometrui (nuo 2026 metų).

CO2 išmetimams siekiant 131-160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121-160 gramų, nuo 2025 metų – 111-160 gramų, o nuo 2026 metų 101-160 gramų), būtų taikomas 56 centų už gramą tarifas. 

Išmetimams siekiant 161-200 gramų, tarifas būtų 76 centai, 201-250 gramų – 1,10 euro, o viršijus  251 gramą – 1,5 euro. 

Preliminariais skaičiavimais, pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui – 2,3 mln. eurų kasmet.