Triukšmauja prieš vykdomą ūkio politiką

Vasario 16-ąją švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, policija skelbia, kad į šventinius  renginius nebus galima neštis būgnų, švilpynių ir kitų triukšmui sukelti skirtų priemonių. Žadama tikrinti atvykstančius automobilius ir kontroliuoti žmonių srautus. Kitaip tariant, šalies valdžia imasi priemonių vasario 16-ąją reguliuoti žmonių emocijas bei grąžina į sovietinius  laikus, kai žmonių susibūrimus akylai stebėdavo milicijos pareigūnai, o aukščiausi šalies pareigūnai šventines kalbas sakydavo iš balkonų, pro kuriuos rankose nešina gvazdikų žiedus liaudis pražygiuodavo net nestabtelėjusi…

„Anykšta“ teiravosi pašnekovų, kaip jie reaguoja į nustatomas taisykles,  kurių bus privalu laikytis švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Algimantas DAČIULIS, buvęs Anykščių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininkas:

Pagal Konstituciją neturėtų būti apribojimų žmonėms einant į tokią šventę. Būtų labai negražu, jei žmonėms būtų taikomi kažkokie apribojimai.

Valdžia turi suprasti, kad tam tikra dalis visuomenės iš tikrųjų yra nepatenkinta esama padėtimi šalyje ir taip reiškia savo jausmus, savo nepasitenkinimą. Tai yra problematiškas klausimas. Sudėtinga ekonominė padėtis šalyje, todėl žmonės šitokiais būdais ir isšireiškia. Kaip kitaip išsireikš? Jie triukšmauja ne prieš kurį nors konkretų Vyriausybės asmenį, bet triukšmauja prieš vykdomą ūkio politiką. Prie ko neapgalvoti sprendimai privedė. Krova Klaipėdoje, geležinkeliai be darbo, „Achema“ negali savo produkcijos išvežti, mėsa, pienas, alus nebeturi rinkų. Visuomenė tai mato. Ne visi eina į aikštes ir šaukia bei pretenzijas reiškia Vyriausybei, bet žmonės mato, kad dabartinė Vyriausybė užsiima ne ūkio vystymu, o politika, kuri yra netoleregiška ir visai neapgalvota. Politines iniciatyvas turi rodyti galingos valstybės, tokias, kokias dabar rodo Lietuva. O Lietuva turėtų pristaikyti prie normalių gyvenimo sąlygų ir palaikyti didžiųjų valstybių iniciatyvas, o ne patiems jas rodyti. Po to, kai tos iniciatyvos parodo savo blogąsias savybes, tada Lietuva jau kreipiasi į Europos Sąjungą ir prašo ją apginti.

Sovietiniai laikai buvo visiškai kitokie, buvo visai kitoks požiūris į žmonių laisvę, galimybę reikšti nuomonę. Matome, kaip pas kaimynus baltarusius kaip tvarkomasi su kita nuomone reiškiančiais žmonėmis. Ar mes nepanašėjame į Baltarusiją? Lietuvoje elgiamasi beveik analogiškai.

Kai kas galvoja, kad šias priemones pritaikysime ir viskas nutils. Tai yra nesugebėjimas įvertinti padėties, kokia yra šalyje. Laikinai žmonių nepasitenkinimas vasario 16-osios minėjime bus nugesintas, bet tai nėra problemos išsprendimas.