Opoziciniai socialdemokratai, kai kurie švietimo profesinių sąjungų atstovai kritikuoja „Tūkstantmečio mokyklų“ programą ir teigia, kad tai tėra jaukas savivaldybėms vykdyti Švietimo ministerijos inicijuojama ugdymo įstaigų tinklo pertvarką mažinant mokyklų skaičių.
Socialdemokratai penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad programa siekiama sukurti „elitinių mokyklų tinklą“, kurios greičiausiai atsiras šalia didmiesčių ir, priešingai nei deklaruojama, tik padidins moksleivių pasiekimų atotrūkį.
Dauguma mokyklų liks stebėtojomis
Seimo socialdemokratų frakcijos narys Tomas Bičiūnas sakė, kad Lietuvoje yra beveik 1000 mokyklų, o „Tūkstantmečio programoje“ dalyvaus tik 150.
„Gražiai skamba, tačiau apie 85 proc. mokyklų, tuos metus, kai vyks programa, galės būti tik stebėtojomis ir neturės lygiaverčių galimybių sudaryti tokių pat sąlygų ugdymo kokybei kelti savo įstaigose“, – aiškino politikas.
Jis kritikavo ir tai, kad programoje galės dalyvauti tik mokyklos, turinčios bent 200 moksleivių, o tai ribos mažų įstaigų galimybes.
Pasak parlamentaro, dar vienas neraminantis saugiklis – 2024-aisiais gimnazinėse klasėse privalės būti bent 21 moksleivis, o mokinių mažėjant, dalis mokyklų nebeatitiks kriterijų net jei bus jau pradėjusios dalyvauti programoje. Anot jo, taip kils klausimas dėl investicijų grąžinimo.
Politikas atkreipė dėmesį, kad profesinės sąjungos nuolat ragina kaip tik mažinti moksleivių skaičių klasėse.
Vertina kaip ultimatumą
Daug klausimų, pasak T. Bičiūno, kelia ir savivaldybės, turinčios susitvarkyti savo mokyklų tinklą ir patvirtinti pažangos planą, nes priešingu atveju negalės dalyvauti programoje.
„Tai reiškia, kad pakabinamas jaukas, masalas, ir sakoma: norite gauti milijoninį finansavimą bent kelioms savo savivaldybės mokykloms, turite susitvarkyti mokyklų tinklą taip, kaip mes jums siūlome ir kaip reikalaujama pagal mūsų nustatytus reikalavimus. O tai veda dalį rajoninių mokyklų, ypač gimnazijų, į pražūtį“, – kalbėjo Seimo narys.
Vilniaus universiteto docentas, socialdemokrato Liutauro Gudžinsko nuomone, ydinga yra vertinti švietimo kokybę pagal mokyklų dydžius, nes kokybei esminės įtakos turi ir pats mokytojų pasirengimas bei motyvacija, socialinė ekonominė aplinka, bendruomenė.
L. Gudžinskas atkreipė dėmesį, kad ministerija žada didinti leistiną atstumą nuo namų iki mokyklos, o tai kai kuriais atvejais vers moksleivius per dieną sukarti ir 50 kilometrų.
„Aš neįsivaizduoju, kaip tai atsilieps vaiko ugdymui ir gyvenimui, bet man neramu, apskritai, jei tai nėra dramatinė situacija (…). Matome diktatą iš viršaus: kardinaliai norima sumažinti gimnazijų skaičių, kitų mokyklų. Tūkstantmečio mokyklų programa skamba gražiai, oficialūs tikslai geri, bet tai yra įrankis įdarbinti šitą reformą pasiūlant jauką savivaldybėms, kad jos paklustų ministerijos valiai“, – pabrėžė jis.
Parama telksis aplink didmiesčius
Socialdemokratai nuogąstauja, kad programoje nėra jokių saugiklių dėl tūkstantmečio mokyklų tinklo tolygaus išsidėstymo, tad savivaldybės rinksis eiti lengviausiu keliu – ne gerinti ugdymo kokybę įstaigose, kur to reikia labiausiai, o teiks paraiškas dėl pažangiausių mokyklų, dažniausiai esančių arčiau miestų.
Seimo socialdemokratės Dovilės Šakalienės patarėjas, buvęs mokytojas Ruslanas Baranovas teigia, kad taip jau nutiko Vilniaus rajone, kur savivaldybė siūlo programą vykdyti Avižienių, Pagirių ir Nemėžio gimnazijose. Jos, pasak R. Baranovo, jau dabar rodo geriausius rezultatus rajone ir, be kita ko, yra vos už 5 kilometrų nuo Vilniaus miesto ribos.
„Manau, kad ir kitose savivaldybėse bus labai panaši situacija, kad, kaip ir mūsų rajone, nelygybė tik gilės, toliau investuosime į geriausias mokyklas. Pavyzdžiui, nuo kokio nors Sužionių kaimo artimiausia tūkstantmečio gimnazija bus už 50 kilometrų (…). Nė vienas vaikas nesirenka, kur jam gimti, kokiame kaime, kokioje šeimoje. Dėl to iš esmės neteisinga, kad jo gyvenimo sąlygas stipriai lemtų tai, ko jis negali paveikti“, – tikino jis.
R. Baranovas siūlo, kad tokiais saugikliais galėtų būti, pavyzdžiui, draudimas dalyvauti programoje pačioms geriausioms mokykloms pagal pasiekimus ar riboti didžiųjų miestų dalyvavimą joje.
Baiminasi dėl krūvių mokytojams
Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos direktorė ir regiono švietimo įstaigų asociacijos vadovė socialdemokratė Dainora Mineikienė spėja, kad ministerijai didinant moksleivių skaičių klasėse ir artėjant kitoms permainoms, Rokiškyje apskritai liktų viena gimnazija.
„Nukentės jų galimybė rinktis formalųjį švietimą, jie gaiš laiką pavežėjime, gal dauguma net negalės pasirinkti gimnazijų. Sakoma, kad mokyklos neužtikrina kokybės, neleidžia gimnazistams pasirinkti kai kurių dalykų, tai – visiškas melas (…). O dirbtinis naikinimas keliant moksleivių skaičių yra žiaurus dalykas, kuris atsilieps ir mokytojų krūviams“, – tikino ji.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad klasėse su 30 ir daugiau vaikų mokytojai nebekalba apie ugdymo kokybę, bet kelia klausimus dėl galimybės apskritai organizuoti ugdymą.
„Mokytojai, žiūrint iš mūsų prizmės, bus pamiršti, tiek jų darbo sąlygos, tiek vaikų ugdymosi sąlygos negerės. Bandoma koncentruotis tik į skaičius, rodiklius, bet tiek vaikai, tiek mokytojai, matome, lieka antraeilis klausimas“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.
Ant jo, palyginus švietimo sistemą su žmogaus organizmu, valdantieji bando jį „ne gydyti, o siūlo nupjauti pirštus, rankas kojas, kurios galbūt turi pūlinių“.
Sprendimų laukia iki kovo pabaigos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokylų“ programa numato iki 2026-ųjų vidurio skirti paramą 150-čiai savivaldybių pasirinktų ir nustatytus kriterijus atitinkančių mokyklų, kuria būtų siekiama gerinti mokymo aplinką, pikti įrangą, priemones, sukurti naują ar atnaujinti infrastruktūrą, ugdyti mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijas.
Kartu savivaldybėms bus keliami reikalavimai mažinti jungtinių klasių komplektų, didinti moksleivių skaičių klasėse, gerinti moksleivių pagrindinio ugdymo pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių.
Ministerija pabrėžia, kad sukurta infrastruktūra ir kitomis galimybėmis galės naudotis visos aplinkinės mokyklos.
Savivaldybės, kuriose mokosi 10-15 tūkst. moksleivių, pasak ministerijos, galės pretenduoti į 5,5 mln. eurų krepšelį.
Savivaldybėms duota laiko iki kovo pabaigos apsispręsti, kurios mokyklos taps projekto dalyvėmis, bendras jo biudžetas siekia 210 mln. eurų.
