Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Vyriausybė siūlo Seimui Lietuvoje nepaprastąją padėtį pratęsti iki balandžio 20-osios vidurnakčio ir tuo laikotarpiu drausti visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą.
„Atsižvelgiant į aktualų grėsmių paveikslą, siūlomos papildomos priemonės: pirmiausia, sustiprinti išorinę ES sienos apsaugą, nustatyti galimybę užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos ar persekiojimo, humanitariniam įleidimui“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Be kita ko, Vyriausybė siūlo nustatyti specialias tranzito į ir iš Kaliningrado srities sąlygas, sustabdyti vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl jų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Taip pat numatyta, kad nepaprastosios padėties metu draudžiama fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti, rinkti informaciją apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą. Norima uždrausti fiksuoti ir Lietuvos bei sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą.
Kiek anksčiau trečiadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad Lietuvoje yra sulaikytų strateginius objektus fotografavusių asmenų.
Ribojimai žiniasklaidai
Parlamentui teikiamo nutarimo projektu siekiama uždrausti Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų, nepriklausomai kur jie įsisteigę, radijo, televizijos ar kitų programų retransliavimą, platinimą internete Lietuvos teritorijoje.
Išimtis būtų daroma tik tiems, kam Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteiktų leidimą transliuoti arba toms programos, kurios platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
Nutarimo projekte dėl nepaprastosios padėties numatyta galimybė riboti ir lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, jei jos skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Anot projekto, tokiu atveju gavus žurnalistų etikos inspektoriaus arba Lietuvos policijos prašymą per 72 valandas turėtų būti išduodami privalomi nurodymai elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą.
Daugiau grėsmių
Pratęsus nepaprastąją padėtį liktų galioti anksčiau nustatyta sustiprinta valstybės sienos apsauga, pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas, bus sustiprintas strateginių objektų saugumas.
Vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad pratęsti nepaprastąją padėtį reikalauja negerėjanti geopolitinė situacija.
„Ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ji žymiai padidėjo, nes atsirado naujų grėsmių. Rusijos Federacijos karinė agresija Ukrainoje intensyvėja“, – teigė A. Bilotaitė.
Pagal įstatymą, sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.
Pirmą kartą nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą paskelbta vasario pabaigoje. Ji baigs galioti kovo 10-osios vidurnaktį.
