Konservatoriai gynybos susitarimą pasirašo su išlyga, siūlo visuotinę karo prievolę

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) susitarimą dėl gynybos pasirašys pridėdami atskirąją nuomonę – siūlymą įvesti visuotinę karo prievolę nuo 2028 metų.

Pasak TS-LKD, visuotinės karo prievolės įvedimas papildomai stiprintų ir siųstų žinią gynybos ir užsienio politikos sąjungininkams, kad Lietuva pasirengusi maksimaliai ir visuotinai prisidėti prie savo valstybės, regiono, o kartu ir viso transatlantinio aljanso saugumo užtikrinimo.

„Kaip rodo Izraelio ir kitų valstybių, turinčių visuotinį šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą, patirtis, ilgalaikėje perspektyvoje toks modelis suteikia didelę naudą tiek valstybei, tiek patiems Lietuvos piliečiams“, – sakoma penktadienį paskelbtame konservatorių Seimo frakcijos pranešime.

Pasak jo, TS-LKD įsipareigoja nacionalinio partijų susitarimo nuostatoms, kartu pažada ir deklaruoja, kad kaip politinė jėga toliau sieks visuotinio šaukimo ir pasirašo susitarimą su aiškia išlyga bei atskirąja nuomone, jog tokio prioriteto neatsisako.

Penktadienį parlamentinių partijų vadovų pasirašomame susitarime dėl gynybos numatyta siekti išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą, didinti šauktinių skaičių.

Iš parlamentinių partijų vienintelė susitarimo nepasirašys opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Naujasis susitarimas galios iki 2030 metų. Jame nustatomos trys artimiausio laikotarpio kryptys siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.

Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo dokumente įrašyta, kad siekiant padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuosekliai didinamas pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą.