Tai, kas liko iš Rusijos tankų ir sunkiosios artilerijos, kuri trečią karo dieną įvažiavo į Bučą ir buvo sunaikinta.
Eladoradas Butrimas, specialiai iš Bučos, Kijevo priemiesčio. Skelbiame straipsnio ištrauką.
Trečią karo dieną ukrainiečiams susprogdinus Bučos-Irpinės tiltą ir paleidus užtvanką, Irpinės upelis ištvino ir užtvėrė kelią okupantams veržtis į Kijevą.
Maskoliai kelis kartus bandė nutiesti pontoninį tiltą, bet ukriniečių artilerija jį sunaikino. Įniršę okupantai ėmė patrankomis šaudyti į kitoje upelio pusėje esantį Gustomelį bei Irpinę, o užimtoje Bučoje prievartavo moteris bei mergaites, žudė niekuo dėtus civilius gyventojus.
Sadistiškai nukankintų ir nužudytų civilių kūnus maskoliai niekingai slėpė, paskubomis juos užkasdavo. Vėliau, kai buvo rastos šios masinės kapavietės, jos sukrėtė visą pasaulį.
Iš Kijevo vykstant į Bučą, visų pirma tenka pravažiuoti Gustomelio gyvenvietės Moščicės mikrorajoną, kur akis bado daugybė bombų sugriautų privačių namų.
Pasiekus šiuos griuvėsius, staiga lėtėja visų mašinų greitis, nes susidaro natūrali spūstis. Per karą susprogdinus Bučos-Irpinės tiltą, buvo skubiai suręstas laikinas ir dėl keleriopai siauresnės važiuojamosios jo dalies mašinoms tenka eilėje stovėti po pusvalandį ir net ilgiau.
Už kelių šimtų metrų nuo tilto – sankryža, kurią pervažiavę įvažiuojame į Bučą. Ši prasideda puikiais vešliais pušynais ir dešinėje pusėje prieš dvejus metus pastatytu nauju prestižiniu privačių namų rajonu „Čekiški rūmai“, kuris buvo statytas pagal čekų projektą.
Šių namų grožiu pasigėrėti netenka – per maskolių bombardavimus šalia kelio stovėję pastatai virto lūženomis. Suniokoti liko ir namų kiemuose stovėję prabangūs automobiliai, kai kurie šeimininkai jų neteko net po kelis.
„Šį namą aš su savo meistrų brigada pastačiau, o dabar atvykau, šeimininko paprašytas įvertinti jo būklę; galiu pasakyti viena – namas tinka tik nugriauti, spėju, kad ir visi gretimi namai“ ,- pareiškė statybų inžinierius Vasilijus Konoplenko.
Buča dar prieš dvidešimt metų buvo nedidelė gyvenvietė, kurios didžiausi namai buvo penkiaaukščiai, o pastaruoju metu čia buvo statomi 9-16 aukštų namų mikrorajonai.
Maskolių tankai trečią karo dieną drąsiai įsiveržė į Bučą, tačiau ukrainiečiai Stoties gatvėje jiems surengė pasalą ir visus sunaikino. „Tuo metu dar buvo elektra ir veikė internetas, todėl per mano kavinėje „Jul’s“ įrengtas videokameras mačiau, kaip pirmi į Bučą įvažiavę čečėnai išplėšė kavinės duris ir pagrobė dešras, tortus, vaisius, tik alkoholio nelietė“, – pasakoja Olegas Sidorovas.
Po to, kai ši tankų kolona buvo sunaikinta, rusai kiek atsitraukė ir prasidėjo pozicinė kova. Vis dėlto kovo dešimtą dieną rusų kariai Bučą užėmė.
Ukrainiečių gynėjams teko pasitraukti į Irpinę, o rusų tankai ir sunkioji artilerija įsikūrė „Continent“ mikrorajone, kuris yra arčiausiai Irpinės. Minėtas mikrorajonas buvo naujas ir pats didžiausias Bučoje, jame ką tik buvo apsigyvenę 1200 šeimų.
Maskoliai be perstojo šaudė į Irpinę bei Gustomelį žinodami, kad ukrainiečiai jų nebombarduos, nes bijos pataikyti į gyvenamuosius „Continent“ mikrorajono namus. Okupantai vaikščiojo po visus butus, po supermarketą bei prekybos kioskus ir grobė vertingus daiktus.
Į krovinines mašinas maskoliai tempė viską – kompiuterius, televizorius, šaldytuvus, skalbimo mašinas, dulkių siurblius. Blogiausiai visgi esą elgėsi ne čečėnai, bet Rusijos šiaurės tautų atstovai.
Kartą vienas buriatas su bičiuliais šventė gimtadienį ir panoro iš požeminio garažo išvaryti jame nuo bombardavimų pasislėpusius ukrainiečius ir, kad pasilinksmintų, šiuos sušaudyti.
Tai išgirdęs karys rusas sušuko, jog neliestų tų civilių, nes jie ir šiaip esą vos gyvi nuo streso, šalčio ir bado. Minėtas rusas paleido automato šūvių seriją į dangų ir atbaidė buriatus.
O.Sidorovas nesistebi, kad Bučoje buvo prievartaujamos moterys ir šaudomi civiliai, nes dalis okupantų esą akivaizdžiai buvo nužmogėję. Jie esą tempėsi iš supermarketo ir kavinės alkoholį ir be perstojo svaiginosi.
Verslininkas žmoną su penkiais mažamečiais vaikais buvo išsiuntęs į Kiprą, o pats liko Bučoje prižiūrėti savo įmonių. Naujausiame mikrorajone „Continent“ kartu su daugiaaukščiais namais buvo pastatyta keliolika didelių kioskų, iš kurių penkis įsigijo O.Sidorovas.
Juose vyriškis įkūrė kavinę, draudimo įmonę, turizmo agentūrą, gyvūnėlių maisto bei alkoholio parduotuves ir ketino plėsti verslą. Po Bučoje vykusių kautynių kioskai sudegė arba sugriuvo, tad O.Sidorovas atkurti ryžosi vien kavinę, į kurios langus stiklų jau nebedėjo, tik apkalė fanera.
„Bijom, kad okupantai vėl gali pulti Kijevą ir būsim iš naujo bombarduojami, tad investuoti į remontą neapsimoka“, – paaiškino O.Sidorovas. Verslininko baimę vėl būti užpultiems patvirtino padavėja Aliona, atnešusi parodyti skeveldras bei šovinius, rastus kavinės viduje po to, kai okupantai pasitraukė.
Visas straipsnis laikraštyje „Anykšta” 2022-07-26
