Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?

Persirgusieji koronavirusine infekcija dažnai apsidžiaugia, manydami, kad blogiausia – jau praeityje. Tačiau ne veltui šis virusas laikomas tokiu klastingu – liekamieji reiškiniai neretai pasirodo net ir tiems, kuriems pavyko išvengti ligoninės ar persirgti lengvesne COVID-19 infekcijos forma.
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius atkreipia dėmesį į pokovidinio sindromo rimtumą, pasakodamas apie jam būdingų simptomų grėsmę bei dėl šios problemos teikiamą pagalbą, jos naudą.
Pasak jo, nuo koronaviruso visiškai pasveikusio asmens savijauta turi būti gera, jis neturėtų jausti jokių pokyčių. Jei manoma, kad vis tik jėgų trūksta, sveikata iki galo neatsistatė, vertėtų kreiptis į specialistus.

Pokovidinis sindromas – itin apgaulingas

Susirgę COVID-19 infekcija, žmonės dažniausiai pasveiksta per 1–2 savaites. Tačiau nemaža dalis jų dar ilgai jaučia ligos padarinius, tam tikrus pokyčius organizme, blogą bendrą savijautą – visa tai vadinama pokovidiniu sindromu.
Reabilitacijos klinikos vadovas R. Kubilius COVID-19 liekamuosius reiškinius skirsto į dvi dideles grupes.
Pirmajai grupei priklauso koronavirusu užsikrėtę asmenys, kurie dėl komplikuotos būklės pateko į ligoninę. Prieš juos išleidžiant namo, gydytojai įvertina pacientų būklę ir pastebi liekamuosius reiškinius, tokius kaip išlikusį bendrą silpnumą, po persirgto plaučių uždegimo neatsistatantį kvėpavimą ar nuovargį.
„Priklausomai nuo to, koks gydymas buvo taikomas, tie liekamieji reiškiniai gali būti skirtingi“, – pažymi gydytojas kardiologas, pridurdamas, kad tokius pacientus gydytojai turi galimybę nusiųsti į reabilitaciją.
Antrąją pacientų grupę sudaro pacientai, persirgę lengvo ar vidutinio sunkumo COVID-19 liga. Tais atvejais, kai šeimos gydytojas konstatuoja pasveikimą, o pacientas nesijaučia visiškai pasveikęs ir neretai yra išlikusių simptomų ar nusiskundimų, užsitęsusių keletą mėnesių, diagnozuojamas pokovidinis simptomas.

Simptomų – daugiau nei 60

R. Kubilius pažymi liekamųjų reiškinių įvairovę, susirgimui komplikavusis ar ligai tapus lėtine: „Nustatėme, kad lietuvaičiams būdinga daugiau nei 60 įvairiausių simptomų, siejamų su pokovidiniu sindromu. Iš jų patys dažniausi – išlikęs dusulys, nuovargis ir bendras silpnumas.“
Pastaruoju metu pastebimi įvairūs su širdies ir kraujagyslių sistema susiję ligos požymiai: pacientui naujai atsiradę širdies permušimai, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, galvos svaigimas, migruojančio pobūdžio raumenų, kaulų skausmai. Daliai pacientų gali pasireikšti ir kitų organizmo sistemų sutrikimų.
Kai kurie simptomai, pavyzdžiui, galvos svaigimas, jėgų nebuvimas, trumpalaikės atminties praradimas, uoslės ar skonio netekimas, gali užsitęsti 6 mėnesius ir ilgiau.
„Turėjome pacientų, kuriems uoslė neatsistatė 11 mėnesių“, – prisimena Reabilitacijos klinikos vadovas.

Atsinaujinę skausmai – ne išimtis

Specialistų teigimu, pokovidinis simptomas yra apgaulingas ir grėsmingas – nors dauguma simptomų per 4–6 mėnesius regresuoja, dalis jų gali išlikti tokie patys. Be to, pacientui gali atsirasti vis naujų šalutinių poveikių, nors senieji dar nedingo.
Gydytojas kardiologas atkreipia dėmesį į atsinaujinusias lėtines ligas, uždegimus: „Persirgus koronavirusu, neretai paūmėja tam tikri skausmai, kurie paciento jau nevargino. Pavyzdžiui, paciento kurį laiką nebevargino nugaros skausmai, tačiau atvyko pas reabilitologą dėl naujai atsiradusio ar paaštrėjusio skausmo toje vietoje. Kai pradedame aiškintis, kas galėjo sukelti šį skausmą, dažnai prieiname prie išvados – tam įtaką padarė persirgimas COVID-19 infekcija.“

Ne laukti, kol praeis, o gydyti

R. Kubilius sako, kad dažnai pacientai toleruoja pokovidinio sindromo simptomus ir nesikreipia nei į šeimos gydytoją, nei į reabilitologą. Laukia, kol tai praeis savaime.
Remiantis Kauno klinikų atliktu tyrimu, bemaž kas antras persirgęs koronavirusine infekcija mano, kad jiems būtų tikslinga nuvykti išsitirti pas gydytoją reabilitologą. Tačiau iš tiesų atvyksta tik kas dešimtas.
„Turime visas galimybes ir priemones, kad nuslopintume vienokių ar kitokių pokovidinio sindromo simptomų veiksmingumą, stiprumą ir padėtume pacientui „pilna koja“ grįžti į gyvenimą ir į visas mėgstamas veiklas“, – profesionalios pagalbos svarbą įvardija gydytojas kardiologas.
Jo teigimu, kas ketvirtas asmuo vartoja įvairius vitaminus, maisto papildus ar net vaistus, tikėdamasis, kad tai padės numalšinti COVID-19 liekamuosius reiškinius ir nemalonius pojūčius. Nors iš tiesų, norint visiškai pasveikti, yra reikalinga profesionalo pagalba.

Skatina kreiptis pagalbos

R. Kubilius pasakoja apie neseniai įvykusią situaciją, kai keturiasdešimties nesulaukęs pacientas, persirgęs lengva COVID-19 ligos forma, pripažino, kad nesijaučia taip kaip anksčiau. Jis jautė nuolatinį nuovargį, irzlumą, dirglumą, sumažėjusį fizinį pajėgumą.
Anot paciento, visi šie simptomai nebuvo taip aiškiai išreikšti, todėl jis delsė ir į gydytojus anksčiau nesikreipė. Galiausiai atvykus pas specialistus ir pritaikius jam tinkamas gydymo metodikas, pavyko labai pagerinti paciento funkcinę būklę.
Reabilitacijos klinikos vadovas akcentuoja – kiekvienas asmuo, kuris sirgo koronavirusu, visiškai pasveikęs, turi nejausti jokių šalutinių poveikių. Rekomenduojama atidžiai stebėti savo organizmą – kaip organai funkcionuoja po pasveikimo, kokia bendra fizinė ir psichinė savijauta.
Jei vis dėlto pacientas mano, kad jis nesijaučia taip, kaip jautėsi prieš susirgdamas COVID-19, rekomenduojama kreiptis į reabilitologą, kuris suteiks tinkamą pagalbą ir padės susigrąžinti gerą savijautą.
„Visiems, persirgusiems koronavirusine infekcija, reikėtų atidžiai stebėti savo sveikatą ir rimtai vertinti net ir pačius mažiausius pokyčius, bet kokį jaučiamą diskomfortą“, – pataria gydytojas.

Kaip tinkamai stiprinti organizmą?

Norint išlaikyti gerą bendrą organizmo savijautą, priklausomai nuo paciento būklės, rekomenduojamos įvairios reabilitacinės procedūros: kasdienės mankštos, sveika ir subalansuota mityba, atminties lavinimas, psichosocialinė parama.
Pasak R. Kubiliaus, reabilitacija ir liekamųjų reiškinių gydymas reikalauja daug pastangų tiek iš gydytojų, tiek iš paciento: „Svarbu suprasti ir nusiteikti, kad laukia ilgas sveikatos atkūrimo kelias. Tačiau, kryptingai ir sistemingai dirbdami, galiausiai pasieksite puikių rezultatų. Daliai pacientų simptomai ir savaime išnyksta.“
Siekiant pagerinti fizinę sveikatą, dažniausiai rekomenduojamas kasdienis vaikščiojimas ar kitas lengvas fizinis krūvis. Svarbu pasirinkti tokią veiklą ir jos intensyvumą, kuri nesukeltų jokio papildomo diskomforto, dusulio, nuovargio.
„Po keleto savaičių kasdien atliekamas fizinis krūvis – ar tai būtų ėjimas, važiavimas dviračiu, ar kita fizinė veikla – turėtų kasdien būti vis didesnis, kad raumenynas palaipsniui grįžtų į buvusią fizinę būklę.“
R. Kubilius įspėja – nederėtų versti savęs daryti kažko, kam neturite jėgų, ir spausti savęs per prievartą. „Nepamirškite, kad neseniai kovojote su klastinga liga, kuri bandė provokuoti jūsų imuninę sistemą, todėl vertėtų į buvusio gyvenimo vėžes grįžti palaipsniui. Priešingu atveju, perteklinė intensyvesnė veikla gali ne padėti pasveikti, o paskatinti ligos atkrytį ir sugrąžinti buvusius simptomus.“
Tiems, kurie skundžiasi sąmonės ar minties aštrumo praradimu, patariama spręsti kryžiažodžius, galvosūkius, skaityti bandant įsiminti, skirti daugiau dėmesio toms veikloms, kurios lavina kognityvinius sugebėjimus, priverčia susimąstyti, sukoncentruoti dėmesį.
„Reguliariai atlikdami tokio tipo pratimus, vis aktyvinsite smegenų neuronų jungtis ir pamažu jūsų nervinė sistema atsistatys“, – teigia Reabilitacijos klinikos vadovas.

Kur ieškoti pagalbos?

Tiems, kurie persirgo COVID-19 infekcija, tačiau vis dar nesijaučia, kad iki galo pasveiko, kuriuos vargina užsitęsę simptomai, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus, kurie pritaikys tinkamus gydymo metodus ir padės greičiau atgauti jėgas.
Dėl blogos bendros savijautos ar jaučiamų liekamųjų reiškinių siūloma kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą.
Šeimos gydytojai gali nusiųsti pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją dėl medicininės reabilitacijos skyrimo.

Pacientus, sirgusius COVID-19, maloniai prašome dalyvauti anoniminėje apklausoje https://forms.gle/nwKUAxoKaGPm6ufc8
_{Užsak. Nr. 767}