palio 21-osios popietę negausus būrys Maironio poezijos gerbėjų suvažiavo į Vašuokėnus paminėti poeto 160-ųjų gimimo metinių.
Nuo 1914 m. spalio iki 1915 m. vasario mėn. Maironis gyveno Vašuokėnų dvare, nes tuo metu buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius, tačiau prasidėjus karo baisumams seminarija laikinai įsikūrė poeto bičiulio Broniaus Brazdžio dvare Vašuokėnuose.
Nors ir trumpą laiką Maironiui teko praleisti Vašuokėnuose, tačiau vietiniai gyventojai spėjo jį pamilti, didžiavosi, jog teko pažinti tokį įžymų žmogų ir susipažinti su juo artimiau.
1996 m. muziejininkui R. Guobiui gimė idėja Vašuokėnuose organizuoti tradicinius Maironio poezijos skaitymus. Į juos susirinkdavo gausus būrys iš aplink esančių vietovių jaunųjų skaitovų su to krašto bibliotekų darbuotojomis, mokytojomis. Į Maironio poezijos skaitymus atvažiuodavo svečių iš Raguvėlės, Surdegio, Viešintų, Troškūnų, prisijungdavo ir vietiniai Vašuokėnų mokyklos mokiniai.
Šiemet, minint 160-ąsias poeto gimimo metines, vėl apie tai buvo prisiminta ir pažadėta jog šią primirštą tradiciją reiktų atgaivinti. Nors iš didingo ir gražaus dvaro liko tik griuvėsiai ir prisiminimai, bet poeto Maironio stogastulpis, pastatytas prie buvusios Vašuokėnų mokyklos vis dar mena tuos laikus, kai čia buvo apsistojęs poetas. Tikimės, kad pažadus vykdysime, jų laikysimės ir kasmet rinksimės į Vašuokėnus skaityti Maironio poezijos.
Daugiau informacijos Maironio poezijos skaitymai Vašuokėnuose.
Sigita Steponavičienė, Troškūnų bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos Aurėlijos Deveikienės
Dvaro rūmus išniekino, išplėšė, išvogė savi, niekas iš Mažeikių ar Šilutės ten neatvažiavo. Vietiniai žmonės kalti, kad neišsaugojo, kad liko tik griuvėsiai. O tokie renginiai reikalingi, tiktai reikia, kad juose kuo daugiau dalyvautų žmonių, o ne du trys ar penki. Reikia paviešinti iš anksto, rimtai pasiruošti, o ne bimbam susirinkti, kad tik nusifografuotum.
Anykščių literatų klubas atgimimo metais buvom Vašuokėnuose su Vytautu Balčiūnu, tai jis tada pačiam dvare antram aukšte, kur gyveno rektorius Maironis, skaitė kažkieno atsiminimus, kaip tam kambaryje kunigų seminarijos auklėtiniai spalio 20 d. (jonines poetas šventė ne birželį, o spalio 20 d. pagal kitą Joną – turbūt Joną Kapistraną) jį sveikino, kaip atrodė kambarys. Dabar jau renginys vyksta ant lauko prie bokšto, o dvarą niekšai išsiardė plytą po plytos – tokia puiki pas mums paminklosauga, kad nieko provincijoje nemato ir nežino.
Je kolgi šitū skaitymu sumanytajas Raimandas Guobis nedalyvava? Anas visur dalyvauja rajkia ar nerajkia vis ja veidas matyti. Je dabartes gal niekas ja nepakviete. But daugiau buvi žmaniu, je dabar kaip unt juoka du ar trys žmageliai pastaveja, nuspatigrapava ir paraše laikraštin. Par mums Svedasys kai Vaižgantu mini, tai šimtai žmaniu suvažiuoja.
O juk šitas dvaras išvogtas ir sunaikintas buvo ne per karą, ne sovietų, o jau Laisvos ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikais. Ką ir bepasakysi: Snukiai esame!
Buvo gražus dvaras