Gyventojai, sergantys šienlige, antrąją pavasario pusę žino kaip išbandymų metą. Šios gana dažnos alergijos turėtojai ieško būdų, kaip sušvelninti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Siekdami jiems padėti, BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės alergologė Agnė Ramonaitė dalijasi patarimais, kaip tvarkytis su šia erzinančia alergija.
BENU dirbantis specialistas Marius Lukštaraupis pabrėžia vaistininkų svarbą teikiant rekomendacijas ir pagalbą parenkant tinkamus vaistus nuo šienligės. Jis atkreipia dėmesį, jog šienligė yra sezoninė, todėl labai svarbu vengti kontakto su alergenais ir pašalinti juos iš organizmo.
„Patariu sekti žiedadulkių koncentracijos prognozes ir likti patalpose, kai ši yra didelė. Kaip profilaktines priemones galima naudoti antihistamininius vaistus, nosies purškalus ir akių lašus, kuriuos geriausia pradėti vartoti likus bent savaitei iki žinomų alergenų žydėjimo“, – sako vaistininkas.
M. Lukštaraupio teigimu, vaistinėse dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti gyventojams suprasti jų simptomus ir parinkti tinkamus nereceptinius vaistus, kurie palengvintų nemalonius pojūčius. Vaistininkai gali ne tik suteikti ekspertinių patarimų, bet ir rekomenduoti papildomas priemones, pavyzdžiui, oro drėkintuvus ir oro valytuvus, kurie gali pagerinti oro kokybę namuose ir sumažinti alergenų poveikį.
„Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali padėti veiksmingiau įveikti šienligės simptomus. Subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir pakankamas miego kiekis gali pagerinti bendrą savijautą. Be to, streso valdymo metodai, pavyzdžiui, atsipalaidavimo pratimai, taip pat gali padėti sumažinti šienligės simptomų sunkumą“, – priduria BENU vaistininkas.
Svarbu laiku užkirsti kelią
Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja alergologė Agnė Ramonaitė pažymi, kad svarbu suprasti individualius alergiją sukeliančius veiksnius, nes jie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Ji rekomenduoja atlikti alerginius tyrimus, kad būtų nustatyti konkretūs alergenai, pavyzdžiui, žiedadulkės, dulkių erkutės ar gyvūnų pleiskanos. Kai žinomi konkretūs alergenai, galima parengti tikslią strategiją, taip sumažinant simptomų sunkumą.
„Asmenims, kurių šeimoje yra buvę alergijos atvejų arba kuriems anksčiau pasireiškė alergijos simptomai, labai svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu prieš prasidedant alergijos sezonui. Tai leidžia sudaryti individualų gydymo planą, į kurį gali būti įtraukti vaistai, gyvenimo būdo korekcijos ir alergenų prevencijos strategijos, užtikrinančios patogesnį ir malonesnį alergijos sezoną“, – sako A. Ramonaitė.
Alergologė taip pat pabrėžia, kodėl svarbu atskirti šienligę nuo peršalimo. Šienligei, arba alerginiam rinokonjunktyvitui, būdingi tokie simptomai kaip vandeninga sloga, čiaudulys, nosies užgulimas ir akių simptomai, priešingai nei peršalimui, kuris paprastai trunka 7-10 dienų ir pasireiškia karščiavimu ir raumenų skausmais.
„Pagrindinis šienligės gydymas yra alergenams specifinė imunoterapija, kuri trunka nuo 3 iki 5 metų. Tačiau daugumai pacientų simptomai palengvėja jau po pirmųjų gydymo metų. Dažniausiai alergiją sukeliantys veiksniai yra lazdynų, alksnių ir beržų žiedadulkės, galinčios atsirasti dar vasario pabaigoje, žolės ir grūdinės kultūros vasaros pradžioje, o piktžolės, pavyzdžiui, kietis – nuo rugpjūčio iki spalio“, – aiškina A. Ramonaitė.
Norint suvaldyti šienligę, alergologė pataria vengti kontakto su alergenais. Ji siūlo einant į lauką dėvėti gerai prigludusius akinius, po pasivaikščiojimų persirengti, plauti nosį jūros vandeniu, naudoti dirbtines ašaras ir kasdien plauti galvą.
M. Lukštaraupis priduria, kad nuo kietųjų dalelių ir žiedadulkių taip pat gali padėti apsauginės kaukės. Jis taip pat įspėja nepainioti paprasto peršalimo su šienlige ar kita alergija, nes norint tinkamai diagnozuoti ir gydyti, būtina turėti tikslią ligos istoriją.
BENU vaistinė taip pat ragina žmones naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, mobiliosiomis programėlėmis ir interneto svetainėmis, kuriose pateikiamos žiedadulkių prognozės ir įspėjimai apie alergiją. Būdami informuoti apie vietinį žiedadulkių kiekį ir imdamiesi būtinų atsargumo priemonių, gyventojai gali geriau pasirengti alergijos sezonui.
