Struvės geodezinio lanko punktas – Storiai.
© Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija kartu su Latvijos Jėkabpilio savivaldybe įgyvendina 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą Nr. LLI-477 „Tarptautinio turistinio maršruto „Struvės geodezinis lankas“ sukūrimas“ / STRUVE. Projektas siekia prisidėti prie darnaus programos teritorijos vystymosi, padėti jai tapti patrauklia ir konkurencinga vieta gyventi, dirbti ir lankytis.
Struvės geodezinis lankas
Struvės geodezinis lankas – apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti pagal elipsoido, geriausiai atitinkančio žemės parametrus, dydį ir formą. Geodezinis lankas pavadintas astronomo mokslininko Friedricho Georgo Wilhelmo von Struvės vardu. Trianguliacijos grandinę sudaro trikampių tinklas, kurio viršūnės (punktai) yra įtvirtinti vietovėje geodeziniais ženklias. Tai didžiausias pasaulyje išmatuotas geodezinis lankas. Struvės geodezinis lankas – ypatingas objektas, nusitęsęs per dešimties valstybių teritoriją nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje.
Struvės geodezinis lankas įtrauktas į UNESCO pasaulio pavedo sąrašą. Lietuvoje iš viso yra 18 Struvės lanko punktų, iš kurių trys įtraukti į šį sąrašą. Dauguma Struvės geodezinio lanko punktų nėra lengvai prieinami, pasiekiami, nėra moderniai, patraukliai pritaikytų ekspozicijų, tačiau kai kurie punktai yra pritaikyti lankymui ir verti lankytojų dėmesio.
Įgyvendinant projektą, Struvės geodezinio lanko Storių punkto (Anykščių r.) prieigos buvo sutvarkytos bei pritaikytos lankymui – įrengtas naujas pažintinis takas su lauko ekspozicija.
Struvės geodezinio lanko punktas Storiai
Seniausia informacija apie aukščiausioje Storių kalvos vietoje (vadinamame Stulpakalnio ar Didžiajame kalne) įrengtą Storių (STWORANZI) geodezinį ženklą siekia XIX a. pradžią.
Punktas buvo įtrauktas į 1816–1821 m. K. Tenerio sudarytą pirmąjį Lietuvos krašto (Vilniaus gubernijos) trianguliacijos tinklą bei naudotas Struvės geodezinio lanko matavimuose.
Žinoma, kad apie 1938 m. Storių punkte buvo pastatytas 35 m aukščio trianguliacijos bokštas, vietos gyventojų vadintas „majoku“. Bokštas pastatytas ant originalaus ženklo, įtvirtinto iš mūrinių plytų XIX amžiuje. Bokšto statybai vadovavo Lietuvos armijos kapitonas Zigmas Staškus. Tuomet net kalnas pavadintas Majokalniu. Punktas, pertvarkytas XX amžiaus viduryje, tarnavo Lietuvos teritorijos valstybinio trianguliacijos tinklo sudarymui ir tikslinimui. Vietos gyventojai naudojosi „majoku“ kaip apžvalgos bokštu, tam tikru „laimės žiburiu“, iš kurio atsiverdavo nuostabus panoraminis vaizdas.
Storių pažintinis takas
Storių pažintinio tako ilgis yra apie 1200 metrų, kurio pabaigoje yra 100 metrų ilgio laiptai į Storių kalvą. Visas takas suprojektuotas kaip svarbaus elemento/lobio – trianguliacijos punkto – atradimo kelionė. Tiek takas, tiek jo elementai pateikti tarsi sudedamosios dalys finišui pasiekti.
Atstumų matavimų taške pateikiama informacija apie atstumų matavimus bei suprojektuoti pėdos ir žingsnio matavimo pagrindai. Šie elementai leidžia pažintinio tako lankytojui išsimatuoti savo pėdos ir žingsnio dydžius, kuriais jis gali lengvai matuoti atstumus keliaudamas. Tokia žaidimo forma žmogus supažindinamas ir su šio punkto tema.
Lanko matavimo taške pateikiama informacija apie lanko ir tiesios linijos matavimo principus bei įrengtas 4 metrų ilgio arkinis lieptas per griovį, o šalia jo – tiesus lieptas. Šie architektūriniai objektai leidžia lankytojui išbandyti lanko ir tiesės matavimo principus.
Žaidimo su Lietuvos teritorija taške įrengtas Lietuvos teritorijos modelis, kuriame išskirta 23 trikampių kompozicija, atkartojanti Struvės geodezinio lanko kelią Lietuvos teritorijoje. Modelyje išskiriamas Lietuvos kontūras, pažymėti miestai mediniais tašais iš medienos, taip pat pastatyti kampų matavimo prietaisai ant medinių skersmens tašų. Kompozicijos paskirtis ne tik vizualinė, bet ir žaidybinė-edukacinė.
Užlipus ant Storių kalvos, atrandamas lobis – Struvės geodezinio lanko punktas Storiai, čia pateikiama informacija apie Storių punktą bei Struvės geodezinio lanko išskirtinę vertę. Šalia geodezinio punkto pastatytas 6 metrų aukščio vėliavos stiebas su istorine Lietuvos vėliava. Be šių elementų taip pat čia įrengtas Struvės geodezinio lanko atvaizdas, kuris atkartoja žemės dienovidinio lanko formą. Kompozicijos centre grafiškai pateikta informacija apie Struvės geodezinį lanką: Storių kalvos vietoje pastatytas 35 cm aukščio bokšto maketas, stulpeliais pažymėti išlikę Struvės lanko punktai įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Tikimės, jog toks informacijos pateikimo sprendimas – ne teksto pavidalu, bet vizualiniu-erdviniu būdu – sudomins lankytoją.
Šiuo pažintiniu-edukaciniu taku iki pat trianguliacijos grandinės punkto ant Storių kalvos siekiama atskleisti Struvės geodezinio lanko matavimų principą, sudėtingumą, svarbumą bei unikalumą. Išsamiau su istorija, svarbumu bei matavimų technologija susipažįstama per informaciją stenduose. Taip pat informacija pateikiama ir žaidimų forma – siekiama kitaip pažvelgti ir įsitraukti į Struvės geodezinio lanko pažinimą. Tokie sprendiniai leidžia įdomesne pažinimo forma žvelgti į pateiktą Struvės geodezinio lanko matavimų informaciją, aiškiau ją suvokti, patiems išbandyti ir, žinoma, sudominti lankytoją.
Šis straipsnis parengtas įgyvendinant 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą LLI-477 „Tarptautinio turistinio maršruto „Struvės geodezinis lankas“ sukūrimas“ / STRUVE, kuriuo siekiama stiprinti pažintinio turizmo plėtrą, padidinti lankytojų skaičių bei pailginti jų lankymosi trukmę regionuose, pateikiant turizmo galimybių įvairovę.
Visas projekto biudžetas – 850,5 tūkst. Eur. Iš jų Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 723 tūkst. Eur.
Už šio straipsnio turinį atsako Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi oficialią Europos Sąjungos nuomonę.
