„Lietuvoje išmetamo maisto kiekis viršija Europos Sąjungos vidurkį. Skaičiuojama, kad per metus išmetame beveik 400 tūkst. tonų maisto. Taigi maisto perteklius turi būti perskirstomas ir nešvaistomas utilizuojant. Taip ne tik pagerintume skurstančių žmonių mitybą, bet ir pasirūpintume aplinka, mažintume užterštumą“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
Praėjusios sesijos metu Seimas po pateikimo pritarė demokrato T. Tomilino inicijuotoms pataisoms, kuriomis siekiama sumažinti vartoti dar tinkamo maisto švaistymą – paraginti prekybos centrus pirmiausia pasiūlyti maistą labdaros organizacijoms, dalijančioms jį skurstantiesiems, o ne iškart utilizuoti. Prie tolesnių diskusijų Seime tikimasi grįžti jau rudenį, gavus Vyriausybės ir atsakingų ministerijų išvadą.
„Mane maloniai nustebino vasarą vykusio bendro darbo intensyvumas. Dėl įstatymo idėjos ir formuluočių tobulinimo drauge dirbo Ekonomikos ir Aplinkos apsaugos ministerijų atstovai, labdaros organizacijos, ekspertai. Rodos, iš tiesų judame tinkamo visiems kompromiso link“, – pastebi Seimo narys T. Tomilinas.
Anot parlamentaro, darbo grupė ieško formuluočių, kurios apimtų jo ir kitų frakcijų atstovų teiktus pasiūlymus, skatinančius verslą ne utilizuoti maistą, o perduoti jį labdarai ir skurstančiųjų maitinimui.
„Europos Komisija patvirtino direktyvą, pagal kurią iki 2030 m. šalys narės privalės sumažinti švaistomo maisto kiekį mažmeninės prekybos ir vartojimo sektoriuose bent 30 proc., palyginti su 2020 m. Ši direktyva, beje, pateikta Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus, tapo nauju postūmiu derybose su verslu“, – sako Seimo narys.
Pasak T. Tomilino, Europos Komisijos parodyta kryptis aiški – maisto perteklius turi būti perskirstomas ir nešvaistomas utilizuojant. Daugelyje Europos šalių ši praktika imta taikyti dar prieš direktyvą. Lietuvos modelis rengiamas remiantis Lenkijos ir Ispanijos gerosiomis praktikomis.
„Svarbu pasakyti, kad sutarimai dar negalutiniai, laukiame prekybos centrų pastabų, bet iš esmės nutarta, kad įstatyme nelieka draudimo utilizuoti maistą prieš tai jo nepasiūlius labdarai ir atsiranda prievolė visiems stambiems prekybos tinklams sudaryti sutartis su labdaros organizacijomis. Remdamiesi Lenkijos ir Ispanijos pavyzdžiais, rodos, radome kompromisą: didesni prekybos tinklai rengs maisto švaistymo mažinimo planus, aiškiai ir viešai deklaruos, kiek maisto utilizuoja, kiek atiduoda labdarai ir kiek planuoja sumažinti švaistomo maisto kiekį“, – teigia Seimo narys.
Jo manymu, viešumas ir pateikiamos informacijos tikslumas labai svarbus ne tik raginant prekybos centrus prisiimti daugiau atsakomybės dėl švaistomo maisto kiekio sumažinimo, bet ir formuojant tinkamus vartotojų apsipirkimo įpročius, mokant planuoti maisto panaudojimą, raginant rinktis socialiai atsakingus prekybos tinklus.
„Tikrai atėjo laikas imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant šią problemą. Nuoširdžiai manau, kad šis įstatymas ir būdas, kuriuo jis buvo tobulinamas – išgirstant ekspertų, ministerijų, verslo ir labdaros organizacijų argumentus, gali tapti puikiu socialinio dialogo pavyzdžiu“, – įsitikinęs T. Tomilinas.
Parlamentaras tikisi, kad po darbo grupės ir verslo atstovų pateiktų pastabų dėl suderinto įstatymo Seimas balsuos jau ateinančios sesijos metu, o išsaugotas maistas pasieks jo stokojančiuosius.
Maistui, kuriam galiojimo laikas šiandien baigiasi, reikėtų nukainuoti 80 % .Tada būtų pagalba neturtingiesiems.
Visos salygos nedirbantiems toliau neiti ieskoti darbo.geriau ua tegu siuncia
Pritariu Tomui! Na va pavyzdžiui galėjome tokiu maistu maitinti visus NATO forumo dalyvius. Nuo prezidentų ir generolų iki žurnalistų. Liuks būtų buvusi „žalioji ekonomika” !!! 🙂 🙂 🙂 A ne…?
O jau kaip Lietuva būtų buvusi išgarsinta visame pasaulyje !!?? 🙂 🙂
Visų pirma valdžia turėtų viska daryti, kad sumažintų skurdą.
Kas mėnesį į Baltarusiją keliauja apie 52 tūkst. lietuvių, sakė generolas, Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas Rustamas Liubaevas. Anykščių rajoje gyvena 23391 gyventojas. Tai kelių Anykščių rajonų gyventojai kas mėnesį varo į Baltarusiją ir šalimi pasigrožėti, ir apsipirkti maisto, aprangos, pigaus automobilinio kuro ir t.t.? Kiek eurų kas mėnesį paliekama Baltarusijoje į kurią net vizų nereikia? Jau Lenkijos „Biedronkas” pralenkė ar dar ne ? 🙂
Jei per mėnesį 52, tai per metus +- 624 tūkstančiai lietuvių varo į Baltarusiją. Tai va kodėl Seimas su Vyriausybe suka galvas, kaip uždaryti sieną su Baltarusiją… O dabar tai pilni autobusai traukia, a ne !
Iskrypeliu draugas išprotėjo
Labai geras,teisingas ,,Aha” komentaras. Tomai pirmiausia reikia galvoti,kad skurdžių nebūtu,arba būtu nadaugiau kaip 3-5 procentai,o ne taip kaip dabar Anykščių krašte apie 30procentų.
Tai tegul prekybos centrai kainas sumazina – ir nereikes galvoti,kaip pasvinkusiu,apipuvusiu ir supelijusiu maistu vargsus pamaitinti.
Geroves Valstybe – galvoja ne kaip pakelti zmoniu pragyvenimo lygi…o kaip ubagams atliekas suserti.
ES valstybeje gyventys pilieciai turi teise gyventi oriai o ne oru ir kad jiems atlyginimu bei pensiju pakaktu ant normalaus sviezio maisto,o is konteineriu tegul Tomilinai eda.
Maista reikia ne utilizuoti – bet suserti gyvunams. Gaila,kad siuo atveju Tomilinas gyvunais laiko vargsus zmones.
Siulikim,tomilinui ir Seimo nariams,atlyginimus susimažinti iki minimumo nors 1 metams,tegu ir suėda supuvusi,sugedusį,atvežta iš užsienio skirta utilozuoti maistaIskur ,tad parazitas atsirado Anyksciuose