Anykščiuose rodomas Aukštaitijos pirmojo paminėjimo prieš 700 metų dokumentas

Vytautas BALČIŪNAS

Pirmadienį, spalio 2 dieną, 17 valalandą, Anykščių menų centro padalinyje – Anykščių koplyčioje, Pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36) – pristatytas iš Latvijos valstybės istorijos archyvo Rygoje į Anykščius atvežtas pats svarbiausias Aukštaitijos paminėjimo jubiliejaus ženklas, t. y. 1323 spalio 2 dieną Vilniaus pilyje pasirašytos Taikos ir prekybos sutarties originalas su antspaudais. Šioje sutartyje pirmą kartą paminėta Aukštaitija.

14 amžiaus ypatingos vertės istorinis dokumentas bus pristatytas visuomenei lygiai tą dieną – spalio 2-ąją, kai jis buvo prieš 700 metų iškilmingai pasirašytas.
Tarptautinėje parodoje „Anno domini 1323 metų sutartis“ bus eksponuojami Aukštaitijos visų 19-kos savivaldybių dabartiniai herbų originalai bei eksponuojamas Aukštaitijos regiono herbo originalas.

Eusteythen – taip prieš 700 metų pirmą kartą užrašyta Aukštaitija 1323 m. spalio 2 dienos Taikos ir prekybos sutartyje.
Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 24 d. priimtoje rezoliucijoje „Dėl 2023 metais minėtinų svarbių datų, įvykių ir asmenybių sukakčių“ nuspręsta 2023 metus paskelbti Aukštaitijos Metais, kuriuos įvairiais renginiais mini daugelis regiono savivaldybių.

Tačiau Anykščiai pranoko visus ir sugalvojo išskirtinį Aukštaitijos pirmojo paminėjimo jubiliejaus šventimą. Iš Latvijos valstybės istorijos archyvo Rygoje į Anykščius atvežtas pats svarbiausias šio jubiliejaus ženklas – 1323 spalio 2 dieną Vilniaus pilyje pasirašytos Taikos ir prekybos sutarties originalas su antspaudais. Sutartyje pirmą kartą paminėta Aukštaitija. 14 a. ypatingos vertės istorinis dokumentas Anykščių menų centro padalinyje – Anykščių koplyčioje, Pasaulio anykštėnų kūrybos centre – bus pristatytas visuomenei lygiai tą dieną, t. y. spalio 2-ąją, kai jis buvo prieš 700 metų iškilmingai pasirašytas, ir bus rodomas Anykščiuose mėnesį.

Kartu su istoriniu unikumu tarptautinėje parodoje „Anno domini 1323 m. sutartis“ bus eksponuojami Aukštaitijos visų 19 savivaldybių dabartiniai herbų originalai bei eksponuojamas Aukštaitijos regiono herbo originalas iš Lietuvos valstybės naujojo archyvo.
Anykštėnai parodoje pamatys ir savo rajono savivaldybės herbo originalą.

Jubiliejaus dieną – beprecedentis eksponatas

Nežinau atvejo, kai ne nacionaliniame sostinės muziejuje, o provincijoje būtų rodoma tikra kelių šimtmečių senumo kultūros brangenybė.
Valstybių centriniai archyvai, nacionaliniai muziejai tokius vertingus eksponatus paprastai skolina tik ypatingai retomis progomis, o jų rodymui keliami ypač dideli techniniai apsaugos ir mikroklimato reikalavimai. 14 a. sutarties originalo rodymas Anykščiuose turėtų tapti tikra sensacija ir precedento Lietuvos regionų muziejuose neturinčiu įvykiu.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. spalio 2 d. Vilniaus pilyje sudaryta Taikos ir prekybos sutartis su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) iš Rygos svarbiausio archyvo Lietuvoje, sostinės nacionaliniuose muziejuose rodyta tik du kartus ypatingų sukakčių metu: 2009 metais, minint Lietuvos tūkstantmetį, ji parodyta sostinėje kelių institucijų surengtoje tarptautinėje parodoje „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje ir šiemet pirmoji Lietuvos valstybės 1323 spalio 2 d. sutartis pristatyta sausio 25 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniui minint 700 metų jubiliejų.

Tai, kad šis 14 amžiaus istorinės sutarties originalas, kur pirmą kartą įvardyta Aukštaitija, rodomas Anykščiuose – ypatinga Laimės žiburio miesto sėkmė ir Anykščių menų centro vadovų Tomo Tuskenio ir Ritos Babelienės nuopelnas. Pasitelkti parodos rengimo partneriai: garsusis Lietuvos archyvaras dr. Ramojus Kraujelis ir visuotinai pripažintas muziejų ekspozicijų ir parodų dizaino kūrėjas dailininkas Saulius Valius – įrodo, jog Anykščiai, dirbdami su geriausiais Lietuvos profesionalais, sugebėjo pranokti visus Lietuvos regionų muziejus ir surengė aukščiausios prabos tarptautinę parodą.

Spalio 2 dieną su šia paroda Anykščiai taps Aukštaitijos širdimi, nes juose rodomas pats svarbiausias Aukštaitijos pirmojo paminėjimo prieš 700 metų ženklas, kurio nepajėgė gauti ir parodyti savo bendruomenėms Panevėžio ir Utenos miestų, besivaržančių dėl Aukštaitijos regiono sostinės statuso, muziejai.

Žvilgsnis į istorinę sutartį

14 amžiaus unikaliame dokumente su antspaudais – 1323 metais Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo kunigaikščio tarybos spalio 2 d. Vilniaus pilyje sudarytoje Taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu skelbiama: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje…“

Aptardamas šią 1323 m. spalio 2 d. sutartį, 2009 metais surengtos parodos kataloge prof. Rimvydas Petrauskas teigia, kad „Tai pirmoji tarpvalstybinė Lietuvos sutartis (tiksliau, paliaubos) su Vokiečių ordino kraštu. Pagrindiniai jos straipsniai numatė, kad visi keliai turi būti atviri kiekvienam asmeniui, pagrobtos prekės ir žmonės turi būti grąžinami, o ginčai sprendžiami pagal atsakovo teisę, užtikrinant apeliacijos galimybę.
Numatyta, kad, norint nutraukti sutartį, būtina apie tai pranešti prieš du mėnesius.

Pagal Rygos teisės principus, atvykstantys pirkliai atleidžiami nuo muitų ir rinkliavų. Tekste įrašyta sąvoka Ryges recht yra pirmasis vokiečių teisės paminėjimas Lietuvoje.
Antspauduota sutartis buvo nusiųsta popiežiui tvirtinti. Ši sutartis buvo rezultatas aktyvios Gedimino politikos, kuri privertė Ordiną pripažinti taikių santykių su Lietuva plėtojimo galimybę. Sutartimi Gediminas siekė sumažinti politinę Lietuvos atskirtį, suvaržyti Ordino karinį aktyvumą, paskatinti ūkinę krašto raidą.“

Akivaizdu, kad ši 1323 m. sutartis pasižymi itin šiuolaikiška bendrabūvio samprata, kuria paremti dabarties Europos Sąjungos teisės pagrindai: laisvu prekių judėjimu susitarimo šalių erdvėje, teisingumo garantijomis, asmenų neliečiamumo teisių užtikrinimu, neteisėtai pasisavinto turto atstatymo garantijomis, apeliacijos garantavimu.
Parodos žiūrovai Anykščiuose turės ypatingą galimybę įsitikti, koks pažangus ir ateities kūrimui svarbus šis dokumentas.

Svarbu pridurti, kad, Etnininės kultūros globos tarybos, kuri iniciavo Aukštaitijos Metų šventimą, teigimu, „Lietuvos valdovo Gedimino kanceliarijoje Aukštaitija suvokiama kaip viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos sudedamųjų dalių (šalia Žemaičių), o 1420 metais Aukštaitijos sąvoka vartojama Vytauto laiške, kur paaiškinta jos reikšmė: tai žemė, kuri yra aukščiau nei Žemaičių.“

Rengiamas Aukštaitijos regiono muziejų susitikimas

Į tarptautinės parodos „Anno domini 1323 metų sutartis“ atidarymą pirmojo Aukštaitijos paminėjimo prieš 700 metų dieną į Anykščius pakviesti ir kolegos muziejininkai iš 18 kitų Aukštaitijos regiono Rokiškio, Zarasų, Švenčionių, Utenos, Panevėžio, Pasvalio, Jonavos, Kėdainių, Ukmergės, Anykščių, Ignalinos, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Kaišiadorių, Širvintų, Biržų, Kupiškio ir Molėtų savivaldybių muziejų.

Muziejininkų susitikime bus aptariama galimybė iniciuoti kasmet spalio 2 d. regione švenčiamą bendrą šventę – Aukštaitijos dieną, kurią Aukštaitijos muziejuose būtų siekiama aktualizuoti regiono istorinius ženklus, tekstus, simbolius, vaizdinius, atskleidžiant jų svarbą ir prasmingumą, taip paskatinant regiono kultūros institucijų bendradarbiavimą ir jų siekį jungtis bendriems projektams Aukštaitijos regione.
Tad Anykščiai imasi lyderystės telkti Aukštaitijos muziejus bendriems darbams.