LPKTS Anykščių skyriaus nariai Minaičiuose prie bunkerio-muziejaus.
LPKTS Anykščių skyriaus nariai, pasinaudoję Anykščių rajono savivaldybės skirta parama, vykdydami projektą „1941 m. – 2023 m. – Gyvoji pokario istorija“, spalio mėnesį vyko į ekskursiją, kurios metu aplankė atmintinas partizaninio judėjimo vietas.
Anykštėnai aplankė didžiausią Lietuvoje paminklą-memorialą Kryžkalnyje, Raseinių rajone, skirtą visiems žuvusiems Lietuvos partizanams, svarbiausią partizaninio karo laikotarpio įvykį – visos Lietuvos partizanų vadų susirinkimą menantį Lietuvos partizanų bunkerį-muziejų Minaičiuose, Radviliškio rajone, kur buvo įkurta visos Lietuvos partizanus vienijanti organizacija – LLKS, bei patvirtinti svarbiausi partizanų judėjimo dokumentai, tarp jų – Vasario 16-osios deklaracija.
Kelionę anykštėnai baigė aplankydami Tauragės miestą ir jame Stalino diktatūros metais buvusio kalėjimo pastatą, kur šiuo metu veikia Tauragės tremties ir rezistencijos muziejus. Anykštėnams kelionės metu gidu buvo LPKTS Anykščių skyriaus vadovas, istorikas Gintaras Vaičiūnas. Jis, naudodamasis MB „Aukštaitijos sauga“ autobuso garso įranga ir mikrofonu, kelionės dalyviams prieš atvykstant iki lankytino objekto išsamiai jį apibūdindavo ir papasakodavo jo istoriją. Tai padėjo sutaupyti laiko, o kelionė, trukusi pirmyn bei atgal beveik 6 valandas, neprailgo.
Pirmas lankytinas objektas kelionėje – Minaičiuose, partizanų rėmėjų Miknių sodyboje atstatytas partizanų bunkeris, kuriame šiuo metu veikia muziejus. Bunkeris po išsamių archeologinių bei istorinių tyrimų atkurtas beveik autentiškai. Jame ant sienų sukabintos partizanų uniformos, ginklai, ant lentynų įvairūs buities reikmenys, daiktai, knygos, partizanų spaudos pavyzdžiai ir spausdinimo mašinėlė, gultai. Visi stebėjomės, kaip tokiame mažame 3×2 metrų dydžio bunkeryje 10 dienų dirbo ir gyveno 8 partizanų vadai, tik retkarčiais išlipdami paviršiun į klėtį, po kuria buvo įrengtas šis bunkeris.
Antras lankytinas objektas – partizanų memorialas Kryžkalnyje – nustebino savo dydžiu. 1,2 ha žemės sklype ant kalvos šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda įrengtą memorialą sudaro du paminklai: 25 metrų aukščio obeliskas, vaizduojantis į žemę įsmeigtą lietuviško tipo kalaviją, kartu su atminimo siena, ant kurios pritvirtinta daugybė metalinių vyties kryžiaus ženklų su įrašytais (išraižyti lazeriu) visų žuvusių Lietuvos partizanų vardais, bei nežinomo partizano kapas; kitą dalį komplekso sudaro 15 metrų aukščio varpinė-koplyčia, papuošta vitražais, 16 metrų aukščio kryžius ir devynios nuožulnios betoninės plokštumos, ant kurių bus pritvirtintos nerūdijančio plieno lentelės su Kęstučio apygardos partizanų vardais. Nesupratome, kodėl žemaičių partizanai įamžinti atskirai nuo kitų žuvusių Lietuvos partizanų.
Mūsų kelionė baigėsi Tauragėje, gražiame Žemaitijos mieste, prie Jūros upės. Grįžusi iš tremties, šiame mieste virš 30 metų gyveno ilgametė mūsų skyriaus vadovė Prima Petrylienė. Ji papasakojo apie miestą ir jo įžymybes, prisiminė, kaip ji su savo bendražygiais tauragiškiais – politiniais kaliniais ir tremtiniais – 1993 metais pastatė pirmąjį paminklą žuvusiems šio krašto partizanams buvusio kalėjimo kieme, kuriame buvo niekinami žuvusių partizanų kūnai. Tuometinio Tauragės LPKTS skyriaus nariai, tarp kurių buvo ir anykštėnė P. Petrylienė, pradėjo kurti Tauragės kalėjime tremties ir rezistencijos muziejų, rinko pirmuosius eksponatus. Šis unikalus ir kartu šiuolaikiškai įrengtas muziejus buvo paskutinė vieta, aplankyta kelionėje.
Kažkas iš keliauninkų pastebėjo, kad kur mes Lietuvoje bevažiuotumėme, visur rastume vietas, kurios mus sieja su Anykščiais. Vienas iš partizanų vadų – Juozas Šibaila, – dalyvavęs susirinkime Minaičiuos, tarpukariu mokytojavo Staškūniškyje, netoli Kurklių ir mūsų krašte pradėjo savo kovos kelią. Kryžkalnio memorialo svarbiausio simbolio – kalavijo – atitikmuo yra Desiukiškyje, prie Kurklių tarpukaryje rastas ir šiuo metu Karo istorijos muziejuje saugomas tokios pat formos kalavijas, ant memorialo sienos suradome įamžintus žuvusių anykštėnų partizanų vardus. Tauragėje pamatėme paminklą šio krašto partizanams bei Tremties ir rezistencijos muziejų, prie kurių atsiradimo nemažai prisidėjo mūsų kraštietė bei ilgametė mūsų skyriaus vadovė Prima Petrylienė. Nors ir pavargę, po ilgos kelionės, bet pilni įspūdžių ir geros nuotaikos grįžome į namus.
LPKTS Anykščių skyriaus vadovas Gintaras Vaičiūnas
