Veiklios kurklietės susibūrė į „Linksmųjų bobelių klubą“

AISTĖ DAGYTĖ

„Linksmųjų bobelių klubas“ – tai Aldona Katinienė, Staselė (Stanislava) Mačionienė, Danutė Simonavičienė, Alfa (Anfisija) Kanapeckienė ir Giedrė Steponėnienė.
Penkios kaimynės ir draugės linksmina bendruomenę įvairiuose renginiuose.

Giedrė Steponėnienė – Anykščių kultūros centro Kurklių skyriaus darbuotoja, daug metų užsiimanti organizacine veikla. Jau trijų anūkų sulaukusi Aldona Katinienė per gyvenimą dirbo įvairiausiose vietose – nuo sanatorijų iki fermų. Buvusi mokytoja Staselė Mačionienė – vyriausia klubo narė, tačiau, kaip sako klubo vadovė Giedrė, jaunatviškiausia – visada spėja padėti saviems ir svetimiems, o į renginį ateis ir per baisiausius orus. Alfa Kanapeckienė irgi įvairiausios „duonos ragavo“ – buvo zootechnikė, barmenė, valytoja, sunkmečiu ėmėsi tokio darbo, koks pasitaikė. O dabar džiaugiasi į Kurklius pagyventi atvykusios anūkės draugija. Danutė Simonavičienė šiais metais išėjo į pensiją, užtarnautą po darbų savame ir svetimuose ūkiuose ir džiaugiasi laisve nuo naminių gyvulių.

Viskas prasidėjo pirmojo karantino metu, kai susirgo Giedrės šeimyna, o kaimynės jai ant tvoros kabindavo lauknešėlius. „Niekur nekišusi nosies, per Velykas turėjau visko,“ – apie pradžių pradžią kalbėjo G. Steponėnienė „Tiesą sakant, karantino metu visoms buvo liūdna, jautėmės vienišos. Mergaitės pavargusios, užsisėdėjusios. Kai atsileido ribojimai, susitikome pakvailioti. Ateini su problemomis, o čia viena vieną patarimą duoda, kita – kitą, dar prasiblaškai, ir visai su nuotaika išeini. Ir sumąsčiau, kad verta su šiais aktyviais žmonėmis, kurie mato ir kitą žmogų, ką nors nuveikti. Mano akimis, bet kuri veikla neturi būti vien pramoga. Privalome daryti ir dėl savęs, ir dėl kitų,“ – taip „Linksmųjų bobelių klubo“ formavimąsi prisimena Giedrė.

„Kaimas sensta, žmonės nelabai nori veikti. Vasarą suvažiuoja vasarotojai, kas atostogauja, kas derlių tvarkosi, bet žiemą kaimas ištuštėja, daug bobučių išvažiuoja į miestus pas vaikus. Visi pabrėžia kaimų bendruomeniškumą, bet dabar kaimas darosi panašus į miestą. Kitą sykį kaimiečiai už miestiečius šimtus kartų protingesni, o kad jie yra geresni dūšioj, tai tikrai. Vidutinis kaimo žmogus yra atviresnis, tikresnis, arčiau gamtos, arčiau žemės. Kaip ten bebūtų, mes žemdirbių kraštas,“ – mintimis pasidalijo Giedrė, kuri uždavė pirmąją mintį ne vienai „Linksmųjų bobelių klubo“ iniciatyvai.

„Aš, Staselė, Alfutė, Danutė ir Aldutė – branduolys, bet paprašyti padeda ir draugai. Pradžioje buvo tik moterys, o paskui apaugome. Pirma griaučiai, o mėsytė tik paskui atėjo. Turim ir dėdžių, bet jie nieko prieš, kad bobelėm vadinam,“ – juokiasi Giedrė. Bobelėmis nusprendė pasivadinti, nes žodžiai „senelės“ ar „bobutės“ dar netinka – ne visos turi anūkų. O linksmosios, nes, kaip sako pati Giedrė, „užtenka parako iš nieko pasidaryti juoką.“ Jos sūnus prideda: „Nereikia nei alkoholio, nei nieko, o kleksėjimas toks, kad stogas kilnojasi.“

Penkios bobelės: Aldona, Staselė, Danutė, Alfa ir Giedrė – ėmė rinktis Anykščių kultūros centro Kurklių skyriaus pastato patalpose. Minė mįsles, kūrė ketureilius. „Dar ir mankštas darėm, kai pajutom, kad galima fiziškai judėti,“ – pasakojo Giedrė ir tęsė: – Linksma pradžia, paskui pradėjom dirbti.“
Linksmosios bobelės ruošia įvairias dekoracijas Kalėdoms, Velykoms, Anykščių Obuolinėms ir kitoms progoms iš antrinių žaliavų – senų diskų, butelių, dėvėtų rūbų. Dabar renka kartonines dėžutes nuo kiaušinių – ruošiasi padirbti bent keturis angelus ir drakoną. Taip pat iš antrinių žaliavų „Linksmųjų bobelių klubas“ pasiruošė senųjų žaidimų programą, su kuria dalyvauja renginiuose.

Linksmosios bobelės toli gražu nesėdi vietoje. Jos matė ledo skulptūras Taujėnų dvare, važiavo į Labanorinės šventę, „Kino karavano“ metu žiūrėjo filmą Burbiškio dvaro parke, lankėsi Arklio muziejuje, Triušiukų slėnyje, Paukščių kaime, skulptūrų parke „Praeities takas“ ir susigalvoja kitų išvykų progai pasitaikius.
„Linksmųjų bobelių klubas“ prisidėjo prie galybės renginių įgyvendinimo. Šių metų Sausio 13-osios garbei paruošė instaliaciją iš senųjų nuotraukų ir popierinių balandžių bei neužmirštuolių, o per pusiaužiemį apsirengė gyvūnais (varna, barsukas, ežys, kiškis, meška) ir linksmino vaikus mokyklos fojė – ir šoko, ir dainavo. Per Užgavėnes bobelės pakūrė laužą ir kepė vaikams blynus, o vakaronėje „Laukais pareina ruduo“ Šilelio viensėdyje bobelės laužo žarijose iškepė net 87 bulves.

Kaimynų dienos proga „Linksmųjų bobelių klubas“ surengė akciją „Pasveikink kaimyną“. Gatvėje pasistatė stalą, kvietė visus praeivius. Priėjusiems davė popieriaus, rašymo priemones ir siūlė pasveikinti. „Gražių sveikinimų sulaukėme. Ir iš tokių žmonių, iš kokių šiaip nesitikėtum. Ėjo žmogus alaus pirkti. Sustabdėm: „Pasveikink kaimyną.“ Kokį gražų piešinį nupiešė, gražiai parašė,“ – akcijos rezultatais džiaugėsi Staselė. Surinkusios sveikinimus, linksmosios bobelės kaip skalbinius iškabino juos liepos mėnesį ir paliko kelias dienas kabėti. „Ėjo žmonės, žiūrėjo, skaitė, džiaugėsi,“ – pasakojo Staselė.

Per Joninių šventę Kavarske Linksmųjų bobelių klubas pasistatė laumių palapinę, būrė iš medaus su priemaišom – ar spanguolių, ar česnako, pipirų, žolelių. Taip pat turėjo bandelių su įvairiausiais įdarais: pipirais, gvazdikėliais, saldėsiais. „Prakandi, žiūri, kas viduj ir interpretuoji, ką tai reiškia. Rikiavosi eilės. Iš Joninių Kavarske grįžau su pirmąsyk ištinusiu liežuviu,“ – pasakojo Giedrė.
Be to, kad ruošia dekoracijas ir organizuoja renginius, „Linksmųjų bobelių klubas“ dar ir dalyvauja įvairiose edukacijose, pavyzdžiui, mokosi lieti žvakes, gestų kalbos ar megzti rankomis iš storų vilnos sruogų.

Per visus nuotykius, edukacijas ir šventes linksmosios bobelės Aldona, Staselė, Danutė, Alfa ir Giedrė dar arčiau pažino viena kitą. Aldutė – visada pirmoji užkaisti vandenį arbatai. Ji labai džiaugiasi visomis klubo veiklomis, paklausta net neišsirenka smagiausios akimirkos. Šviežiai senjorė Danutė – kolektyvo inkariukas, konkreti ir griežta, geriausia siuvėja. Staselė – buvusi mokytoja, žinanti viską apie apylinkės muziejus. Danutė ir Staselė, vesdamos savo augintinius pasivaikščioti, kiekvieną vakarą lygiai septintą valandą draugėn paima ir Alfą. Giedrę pristato kaip direktorę, o Alfutė – pavaduotoja, kuri visada žino, kur Giedrė kokį daiktą nukišo.