Šį mėnesį paskelbta, kad pagal individualios veiklos pažymą dirbanti buvusi Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Griciūtė motyvuos ilgalaikius Anykščių rajono bedarbius, jų bus 30. Kodėl 30, o ne 300? Anykščių rajone yra registruoti net 1 tūkst. 325 bedarbiai (skelbė Užimtumo tarnyba lapkričio 1 dieną), tad lektorė turės užsiėmimų tik su 2,26 proc. bedarbių?
Dėl šios paslaugos su J. Griciūte Anykščių rajono socialinių paslaugų centras spalio pabaigoje sudarė 5 tūkst. eurų vertės sutartį, kuri galios iki šių metų pabaigos. Visi žinom, kaip „toli“ dar ta metų pabaiga – cha, jau puošiamos Kalėdinės eglutės ir kabinamos girliandos… Mokslai prieš pat Kalėdas irgi jau bus turbūt atitinkami… Bet tegu tik jie būna! Lėšų gi skirta.
Beje, šios lėšos yra valstybės tikslinė dotacija. Valio! Turi Lietuva atliekamų lėšų. Juokiuosi, nes realybė tai yra ši: Lietuvos valdžios skola pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 26,2 mlrd. eurų.
Tuo metu Latvijos valdžios skola siekė 17,1 mlrd. eurų, o Estijos – 6,3 mlrd. eurų, Estijos valdžios skola – mažiausia visoje ES. Tad briskime, lietuviai, į skolų purvynėlį gilyn! Na ir kas, kad labiausiai klimpstame jau iki ausyčių… Tarp tų ausyčių rasi ir verslininkų, kurie seniai sumažino savo darbuotojų skaičių (ir dar planuoja, kiek reikės atleisti, nes priežasčių yra ne viena). O gal juos – verslininkus – reikia tik motyvuoti! Ir čia galima būtų sušukti èureka! Juk iš tiesų – tokie mokymai ilgalaikiams rajono bedarbiams organizuojami jau nebe pirmus metus, tad tereikėjo tik pakeisti formatą. Atleiskite, jei klystu, bet gal tikrai geriau būtų motyvuoti bent 15 verslininkų, kad jie po mokymų užsibrėžtų konkretų tikslą – įkurti bent po vieną darbo vieną Anykščių krašte? Paspartinti darbo vietų kūrimą – toks tikslas jau skambėtų tikrai solidžiau, nei motyvuoti ilgalaikius bedarbius. O jei atsirastų nors 15 naujų darbų vietų, kad ir už minimumą, tada nors vienas-kitas ilgalaikis bedarbis jau realiai turėtų dėl ko stengtis.
Paslaugos perkamos 30-čiai ilgalaikių bedarbių, kurie nedirba 10 ir daugiau metų. Įdomu, kaip konkrečiai jie, tie bedarbiai, buvo atrinkti? Ar ėmė į grupę priešpensinio amžiaus gyventojus? Gal negailestingai atmetė tuos, kurie turi žalingų įpročių? Į mokymus ilgalaikius bedarbius atrinko Užimtumo tarnybos bei Anykščių rajono Socialinės paramos skyriaus specialistai. Tyleniai, lyg marionetės valdomi žmonės niekada garsiai nepareikš savo nuomonės, nesukritikuos – tokius, matyt, dažniausiai ir parenka, t. y. kuriuos galima lengvai valdyti. Na, kad nekeltų po to bereikalingo triukšmo į viešumą, kad neįvertintų mokymų turinio ir prasmės. Tyliai ramiai lektorei įkris į sąskaitėlę pinigėliai kalėdinėms išlaidoms, o kaip jau ten motyvavimo rezultatas bus apskaičiuojamas, niekas gi ir nepatikrins. O kokia centimetrų juostele Jūs matuotumėte bedarbių motyvaciją? Nėra mato, nėra problemų.
Grįžkime prie tikslo – bedarbių ir tai, kas „juos verstų veikti“. Viešai skelbta kad klinikinės psichologijos išsilavinimą turinti lektorė ilgalaikiams bedarbiams ves grupinius užsiėmimus. Na, grupiniuose užsiėmimuose, jei dalyvavimas tiems atrinktiems bus privalomas (tiesa, apie tai nieko nežinome, tad prievartos turbūt nebus), neabejoju, kažkas kaip nors atsėdės tą laiką – pratemps. Kažkas nė neateis. Tik įdomu, kas užsiims pačių mokymų kontrole?
Man atrodo, ilgalaikiai bedarbiai jau yra seniai prisitaikę gyventi žemiau skurdo ribos ir motyvacija po trumpų kursų tikrai savaime neateis – reikia valios, pastangų, reikia nuoseklaus darbo su pačiu savimi. Kas yra „belaidis įkrovimas“ didžiajai daliai tokių ilgalaikių bedarbių? Lova, stiprusis devynių procentų alus, krūva nuorūkų – būtent tai, galima manyti, yra jų „belaidis įkrovimas“.
Kažkur skaičiau, kad kas „moka gyventi“, paprastai sėdi ant sprando tiems, kas moka dirbti. Mokesčių mokėtojams sėdėti ant sprando dešimt metų turbūt buvo patogu? Tad ar verta mėtyti paskolintas valstybės lėšas, kad motyvuotų kokį vieną procentėlį ilgalaikių bedarbių, seniai prisitaikiusių gyventi iš pašalpų? Veiklūs vis tiek kažko imasi, o jau tokie, „pažengę“ ir ilgalaikiai bedarbiai, per savo 10 bedarbystės metų jau „nužengę“ toli toli, tikėtina, bijo darbo.
Tikrai taip
kokia blusa įkando?
Ponia Lina nei jūs lankote tuos užsiėmimus nei ka ir nežinote kokie ten užsiėmimai tai geriau ir nerašykite nesamoniu
Sukurta nereikalinga darbo vieta.
aš mįsliu jak kažkokia ministerija dave pinigū sugalvotai pragarmai tai socialinis juos turi tinkamai pnaudot. Neugi atsisakis kai duoda? Neugi žurnaliste, tiek daug čia apie valstybes skolas prigarodyjus nesupranta, kad biudžetines įstaigas del to ir egzistuoja kad rastū prablemas, jas iškeltū kaip raijkalingas sprest, o tam raikia pinigū. Yra pinigų yra ir darba. Atamenu kalchoza laikais teip pat visi kas galaja sėme iš bendru aruodu ir nesukia galvas, kad kalchoza karves kūdas lieka. Laikrašty parašydava, kad rezultatai vis auga ir primelžis iš venas karves dideja, niekas ti nesuskaičiuodava kiek tvartuos karvių ir kiek unt popieriaus.
Na taip, suluošina žmogų, o kai jis nebegali priešintis dar ir pribaigti. Labai šaunu.
puiki įžvalga.10.