Kurklių seniūnijos Karališkių kaime bus paženklintos Lietuvos kariuomenės karininko, archeologo profesoriaus Petro Tarasenkos buvusios jo gimtosios sodybos prieigos.
Atminimo ženklo kompoziciją sudarys akmuo su iškaltu tekstu bei meniniu akcentu.
Numatytas atminimo tekstas: „Karališkių kaime, čia buvusioje sodyboje, 1892 m. gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, archeologas, rašytojas Petras Tarasenka”
Atminimo ženklo įrengimas kainuos beveik 6 tūkst.eurų, darbus atliks UAB „Ekspobalta“.
Gegužės 8 dieną, apie 22.40 valandą, ties Keblonių kaimu, kelyje Anykščiai-Burbiškis-Rubikiai, vyras (gim. 2001 m., vairavo blaivus), vairuodamas automobilį „Audi...
Eidamas 68-uosius, mirė verslininkas, "Anykščių kvarco" generalinis direktorius Eugenijus Andriejauskas.
E. Andriejauskas gimė 1957-ųjų liepos 11 dieną Anykščiuose. Mokėsi Anykščių Jono...
Daugiau kaip 40 metų save sezonine inkūniete laikančią paveldosaugininkę, buvusią Seimo narę, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorę, architektę Aureliją Stancikienę...
Gegužės 10 dieną, šeštadienį, startuoja Lietuvos moterų Dakaru vadinamas „Moterų ralis“.
Organizatoriai praneša, kad nuo 9 val. ryto Vilniaus Gedimino prospekte,...
Petras Tarasenka pagal išlikusius įrašus Karališkių cerkvės knygoje, Petras įgijo Tarasovų pavardę, kuri vėliau virto į Tarasenkos.Mokėsi Alantos pradžios mokykloje ir Anykščiuose. 1912 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1912–1913 m. dirbo mokytoju Alantoje, 1914–1915 m. Tirmūnuose. 1915–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, kovojo Pirmojo pasaulinio karo frontuose. 1918–1919 m. gyveno ir mokytojavo Pskove, studijavo istoriją Pskovo pedagoginiame institute, klausė žymaus rusų archeologo A. Spicyno paskaitų.
1919–1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1921 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, suteiktas kapitono laipsnis. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, Klaipėdoje dislokuotas Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas. Pulko karininkas P. Tarasenka su šeima persikėlė gyventi į Klaipėdą.
Turėdamas laisvo laiko vykdavo pasižvalgyti po apylinkes, ieškodamas pamario archeologinių paminklų, apie juos skelbė spaudoje. Daug jo straipsnių 1924–1925 m. publikavo „Klaipėdos žinios“. Straipsniuose „Klaipėdai reikalingas istorijos – archeologijos muziejus“, „Klaipėdos muziejaus draugija“, „Koks turi būti Klaipėdos miesto muziejus“ rašė apie būtinybę įkurti Klaipėdos muziejų. 1924 m. prisidėjo prie Istorijos ir archeologijos muziejaus įkūrimo Klaipėdoje.
1930–1934 m. Valstybės archeologinės komisijos narys. 1933 m. pulkininkas, išleistas į atsargą. Išėjęs į atsargą toliau domėjosi Lietuvos piliakalniais, lankė juos, aprašinėjo, sudarinėjo jų planus. Kartu rašė daug straipsnių, populiarino, skatino saugoti paminklus.
1940–1941 m. Karo muziejaus ekskursijų vadovas, 1941–1944 m. kultūros paminklų apsaugos Archeologijos skyriaus vedėjas, 1944–1946 m. Kauno valstybinio muziejaus direktorius, 1948–1958 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje mokslinis bendradarbis. 1958 m. Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas. Palaidotas Eigulių kapinėse. Taigi ekspertui rašant profaniškus komentarus, reikėtų šiek tiek žinoti Lietuvos istoriją .
Nuo kada P. Tarasenka profesorius? Kur jis profesoriumi darbavosi, gal Alantos pradžios mokykloje? Cha.