Sauliaus Milašiaus „Laikina“ – šį kūrinį, pasak Anykščių Menų centro direktoriaus Tomo Tuskenio, menininkas ne kartą rideno ant kalno, kol surado tinkamą vietą.
Anykščiuose, miesto centre, Šventosios pakrantėje (ir pačioje Šventojoje) žmonės stebi kūrinius, kurie tarsi susilieja su gamta. Tai – Žemės ir Angelų meno paroda „SURASK… ANGELŲ KELIAS“ 2024.
Projektas, kuriame meno darbai kuriami iš gamtinių medžiagų, Anykščiuose surengtas trečiąjį kartą.
Anykščių Menų centro direktorius Tomas Tuskenis ,,Anykštai“ sakė, kad ši Žemės ir Angelų meno paroda ypatinga tuo, jog šiemet yra skiriama daugiau dėmesio čia gyvenantiems ir kuriantiems menininkams, aktyviau įsitraukė ir jauni menininkai.
„Tarp dalyvių yra ir beveik visa šeima. Šiais metais menininkai į savo kūrybos erdvę įtraukė ir upę – gyvybės šaltinį. Nuo jos niekur negalime nutolti, visi kūriniai yra netoli Šventosios, kur žmonės juda. Svarbu, kad jie kūrinius pamatytų, kad pratintųsi prie meno. Pirmais metais kūriniai buvo tik vienoje upės pusėje, dabar – abiejose. Kūriniai daromi iš visko, kas yra randama gamtoje, pasirinkti gana netikėti sprendimai – atrodo, panaudotos gamtinės medžiagos, bet vis atrandi kažką naujo. Kai kurie menininkai kūrinius darė ir kelias dienas“, – sakė T. Tuskenis.
Šiemet parodos dalyviai, kurdami savo darbus, daugiausia rinkosi apskritimo, rato motyvus.
„Žemės menas man, o galvoju, ir kiekvienam žmogui, įdomus tuo, kad sustojame ir pastebime tam tikrus vaizdus ar reiškinius gamtoje: sakykime, medžio išlaužas. Mes tikriausiai daugiau vaikystėje į tai dėmesio kreipdavome, o dabar menininkai pastebi kad ir medį upėje, iš kurio gimsta meno kūrinys. Jis galbūt ne visiems patinka, bet yra netikėtas, įgauna kažkokį atspalvį ir kelia daug kalbų, o kartu – ir gerų emocijų. Pastebi, kad ta figūra gali transformuotis į kažkokį personažą. Darbai yra vykę, įdomu į juos pasižiūrėti“, – apie šios parodos svarbą kalbėjo Menų centro direktorius.
Kai kurie darbai, kadangi yra padaryti iš gamtinių, natūralių medžiagų, nyksta: vienas tokių – lelijos lapą primenantis kūrinys baigia savo gyvavimo laiką. Pasak T. Tuskenio, natūraliai suirti kūriniai nepaliekami: „Mes esame miesto centre, todėl negalime viso virsmo palikti, turime juos tam tikru metu sutvarkyti – lygiai kaip floristinius kilimus.“
Šiais metais Žemės ir Angelų meno parodoje dalyvauja 13 menininkų (Irina Troma, Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, Elzbieta Krasauskienė, Augustinas Milašius, Saulius Milašius, Indrė Milašiūtė, Veronika Žvirblė, Jaroslav Daveiko, Morta Pilkė, Antanas Gudynas, Uko Duo, Margarita Milašienė, Natalja Učvatova).
„Ieškojome menininkų – per pažintis, užsimezgusius ryšius. Užsienio menininkų, dalyvavusių šiame projekte, taip pat per bendravimą atsirado“, – sakė T. Tuskenis, pastebėjęs, kad ir ankstesniais metais dalyvių skaičius buvo panašus.
Kitais metais, anot Menų centro direktoriaus, taip pat yra minčių projektą tęsti, bet tai priklausys nuo finansavimo.
„Kainuoja ir kai kurios medžiagos, ir šventės akimirkos, atributika, kai kurių menininkų apgyvendinimas. Didžiąją projekto dalį finansuoja Lietuvos Kultūros taryba, prisideda Anykščių rajono savivaldybė. Reikia nepamiršti ir informacinio rėmėjo – „Anykštos“, – sakė T. Tuskenis.
Mykolo BITVINSKO nuotr. iš Anykščių menų centro projekto „Surask… Angelų kelias“ puslapio.
Nebėra a.a. Smalskaus su krūva šakalių ant kranto, tai dabar žolėtoj upėj baslį įkėlė
O aš galvojau, kodėl upės neišvalo nuo atliekų. Pasirodo čia menas.
Tai nuostabu
O aš galvojau, kodėl upės neišvalo nuo atliekų. Pasirodo čia menas.
kodėl straipsnyje nei vienu žodžiu nepaminėta šio projekto kuratorė Rita Tulušienė, be kurios šis Žemės meno projektas Anykščiuose neįvyktų? Juk Rita Tulušienė šį projektą organizavo, koordinavo ir gavo finansavimą.
kas vištidėje dominuoja?
Pagalys ar Šąkąlys guli ūpėja sako Drakonas. Tuoj aš ji iš upės ištraukti bus malkom kūrenti Parapijos namuos katylynėi Kunigėlis leido pasakė ėik su Dievu ten.