Užuraisčių kaimo apylinkėse bus atkuriamos gamtinės buveinės

Per artimiausius dešimt metų Anykščių rajono Užuraisčių kaimo apylinkėse bus atkurtos natūralios gamtinės buveinės – melvenynai ir pelkės bei liūnai, taip pat numatyta padėti išlikti geros būklės ir pelkėtiems lapuočių miškams, kurie čia užima didžiausią plotą.

Buveinės sparčiai nyksta

Užuraisčių kaimo apylinkės – viena iš Anykščių rajono „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST). Čia gausu apleistų ganyklų, dirvonų, dalyje teritorijos plyti miškai, pamiškių pievos ir pelkės plynė, – prieš keletą dešimtmečių joje buvusi įrengta melioracijos kanalų sistema, anka.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėjas Mindaugas Kirstukas sako, kad Užuraisčių saugomų gamtinių buveinių būklė nėra gera, todėl numatyta jas atkurti ir išsaugoti. Maždaug 0,6 ha plote centrinėje ir pietrytinėje teritorijos dalyje yra melvenynų buveinės. Tai – drėgnos pievos. Jos sparčiai nyksta dėl natūralios sukcesijos nustojus šienauti – čia įsigali naujos augalų rūšys, o senosios nebeišgyvena. Pavojus kyla ir 6,9 ha ploto Užuraisčių pelkei – ji užauga nendrėmis bei krūmais. Pelkėti lapuočių miškai čia užima didžiausią – maždaug 11,6 ha – plotą.

Iškirs krūmus

Užuraisčiuose dėl nešienaujamų pelkių ir pievų bei melvenynų buveinės užauga sumedėjusiais augalais, nendrynais ir aukštosiomis viksvomis, kaupiasi apmirusi biomasė, miškų buveinėms ir daliai pelkių buveinių kyla grėsmė dėl joms nepalankaus hidrologinio režimo pokyčių. Jei būtų atkurta prieš keletą dešimtmečių iškastų ir jau beužankančių sausinamųjų kanalų sistema, tarpinių pelkių ir liūnų buveinės virstų žemapelkėmis, kitos buveinės apsausėtų, paspartėtų jų sukcesija ir degradacija.
Gamtotvarkos plane numatyta, kad pirmiausia iš pievų ir pelkių buveinių bus šalinama sumedėjusi augalija. Darbai bus atliekami rudenį, jei sausa, ir žiemą. Kai krūmai bus nupjauti, atžalos bus išpjaunamos dar dvejus metus. Kai bus išpjauta sumedėjusi augalija, pirmą pavasarį ir rudenį bus šienaujama, vėliau – penkerius metus kiekvieną rudenį, dar vėliau – kas dvejus metus. Sumedėję augalai taps biomase, bus išvežti iš teritorijos ir panaudoti kaip biokuras.
Užuraisčių kaimo pelkynuose gyvena tarptautiniu mastu saugomų rūšių gyvūnai: upiniai bebrai, pilkosios gervės, didieji auksinukai, baltakaktės skėtės, mažosios nehalenijos. Auga reta samana – pataisinė drepanė.
M. Kirstukas sako, kadangi teritorija nėra išsamiai ištirta, neabejotinai saugomų rūšių sąrašas ateityje pasipildys naujomis rūšimis.

Sudarys sutartis

Dalis Europos Bendrijos svarbos miškų buveinių patenka į privačios nuosavybės sklypus, todėl reikiamai Užuraisčių kaimo apylinkių BAST saugomų vertybių apsaugai garantuoti bus siekiama sudaryti apsaugos sutartis su privataus miško savininkais.
Prireikus apsaugos sutartis bus siūloma sudaryti ir su privačios žemės sklypų, į kuriuos patenka Europos Bendrijos svarbos pievų, pelkių buveinės, savininkais.
Užuraisčių kaimo apylinkėse BAST teritorija užima 118,18 hektarų. Iš jų net 42,8 procentai arba 50,67 ha yra privati nuosavybė. Laisvos valstybinės žemės yra 34 ha (28,8 proc., valstybinės ar valstybės valdomos žemės – 33,51 ha (28,3 proc.).
Teritorijoje esantys miškai priklauso IV grupės, t. y. ūkiniams miškams. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninis padalinys valdo 26,28 ha teritorijoje esančių miškų plotą. Privačios nuosavybės teise valdomi miškai užima 4 ha plotą, likę 28,82 ha – laisvos valstybinės žemės plotuose.

Mindaugo KIRSTUKO ir Simo AŠTRAUSKO nuotr..

Aušrinė Šėmienė
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos
Viešųjų ryšių specialistė