Šį pasaulį išvystame atėję pro vartus, kurie paslėpti Motinų įsčiose. Iš šio pasaulio išėję, į dangų patenkame pro vartus, kurie slypi Dievo karalystėje. Tokia jau Dievo valia. Būkime laimingi, turėdami širdį – sielos namus, džiaukimės radę įkvėpti tyro oro, nežeminkim proto galios. Visa tai Dievas mums davė tyra ir palaiminta.
Šį pasaulį išvystame atėję pro vartus, kurie paslėpti Motinų įsčiose. Iš šio pasaulio išėję, į dangų patenkame pro vartus, kurie slypi Dievo karalystėje. Tokia jau Dievo valia. Būkime laimingi, turėdami širdį – sielos namus, džiaukimės radę įkvėpti tyro oro, nežeminkim proto galios. Visa tai Dievas mums davė tyra ir palaiminta. Toliau viskas priklauso, kaip mes tai sugebame tausoti ir naudoti. Gerbkime ir mylėkime kiekvieną Dievo duotą dieną. Branginkime savas Motinas, kol dar turime šalia. Jos davė mums gyvybę, gyvenimą padovanojo, sutiko pirmą mūsų šypsnį su dideliu džiaugsmu, palaimino mūsų pirmą žingsnį su puokšte bučinių. Šiame pasaulyje mus labiausiai saugo Dievulis, tėtis ir mama, kuriuos pamirštame dažnai…
Mama, Tu išsiskyrei iš kitų mamų.
Tavo kūne siela buvo išskirtinė.
Mumis rūpinais kaip dera motinai tikrai.
Stengeisi, kad būtume sotūs ir aprengti.
Kad būtume mokyti, o ne visai prasti.
Prie darbo pratinai mus visus.
Sakei, kad užsidirbti viską reikia dorai.
Jei nesistengsi ir nedirbsi, niekas neduos veltui.
Visą, ką aš moku daryti, gerbti ir mylėti.
Tai – Tavo palikimas, kilnus įkvėpimas.
Ką aš galiu dabar ištarti Tau.
Mama, ačiū, kad tu buvai.
Mielas Dievuli, ačiū Tau,
Kad tokią Mamą mums davei.
