Šią savaitę minėsime Baltijos kelio 35-metį. Anykštėnų klausėme, ar jie atsimena šį įvykį, kai šimtai tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuo Vilniaus iki Talino sustojo į gyvą 650 kilometrų ilgio grandinę.
Pašnekovų klausėme apie Baltijos kelio emocijas ir viltis. Ar turėtos viltys dėl Lietuvos ateities išsipildė?
Marius VARNAS, socialinis darbuotojas, Baltijos kelio metu – vaikas:
„Važiavau su tėvu ir mama į Baltijos kelią. Man buvo penkeri metai. Atsimenu, kad buvo daug žmonių, skrido lėktuvas ir iš jo buvo mėtomos skrajutės. Atsimenu, kad buvo daug oranžinių „žigulių“. Atsimenu, kad buvo dar ir labai daug autobusų ir daug laimingų, geros nuotaikos žmonių. Mūsų „žiguliukas“ buvo raudonas.
Ką manau apie Baltijos kelyje dalyvavusių žmonių lūkesčių išsipildymą? Lietuva nuėjo teisingu keliu, to įrodymas – įvykiai, kurie vyksta aplinkui. O dėl lūkesčių… Žmonės tikėjosi, kad bendravimas, bendrystė išliks, bet, užklupus ekonominiams sunkumams, kiekvienas turėjo pradėti galvoti apie save. Reikėjo ieškoti būdų, kaip išgyventi. Manau, tai labiausiai ir nuvylė. Bent iš savo senelių susidariau šį įspūdį – nebeliko tos draugystės, vienybės, kurioje gyvenome. Galbūt tų būsimų sunkumų, bent jau dalis, ir nesuvokė. Dujos, butai ir pan. buvo nemokami, o nuo planinės ekonomikos turėjome pereiti prie rinkos ekonomikos. Kai reikėjo išgyventi, ištiko šokas.“
sulaikytį
ir prilaikė narkotiku platintojus