Laukdamas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sustabdė dar vieno buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės skundo nagrinėjimą.
„Byla sustabdyta, kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl D. Štraupaitės galimybių kandidatuoti kitoje byloje“, – BNS sakė LVAT Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus patarėja Kristina Bielinienė.
D. Štraupaitė LVAT skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate į Seimą partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąraše bei vienmandatėje Nalšios šiaurinėje apygardoje.
Rugsėjo 12 dieną VRK konstatavo, kad D. Štraupaitė neatitinka Rinkimų kodekso reikalavimų, nes pernai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus eiti viešąsias pareigas – ir ji nėra pasibaigusi.
Šį VRK sprendimą politikė apskundė LVAT. Gegužę ji į šį teismą buvo kreipusis ir dėl to, kad buvo neregistruota kandidate į Europos Parlamentą.
Birželį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti LVAT kreipimąsi dėl D. Štraupaitės situacijos.
Administraciniam teismui kilo abejonių dėl Rinkimų kodekse įtvirtinto baudžiamojo poveikio priemonės taikymo per rinkimus.
Rinkimų kodeksas numato, kad asmuo negali būti renkamas tiek į Europos Parlamentą, tiek į Seimą, jeigu yra nebaigęs atlikti teismo skirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės.
LVAT abejoja, ar pasyviosios rinkimų teisės ribojimas kiekvienam asmeniui, nebaigusiam atlikti bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir nesusijusios su teisės būti išrinktam, gali būti laikomas konstituciškai pagrįstu.
Kreipimesi į KT keliamas klausimas dėl tokio ribojimo proporcingumo.
LVAT teigimu, pagal šiuo metu galiojantį Rinkimų kodeksą suvaržius asmens teisę kandidatuoti net tuo atveju, kai jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su viešosios teisės būti renkamam ribojimu, jis būtų nubaustas labiau nei numatyta teismo nuosprendžiu.
Taip pat abejojama, ar minėta Rinkimų kodekso norma neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės. Anot LVAT, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimą prilyginant bausmės atlikimui minėta Konstitucijos nuostata išplečiama.
Teismai D. Štraupaitę yra pripažinę kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jai skirta 18,8 tūkst. eurų bauda bei trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
Šis nuosprendis įsigaliojo praėjusių metų kovo 3 dieną, todėl baudžiamojo poveikio priemonės ribojimai dar veiks iki 2026 metų.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
