Jono Strazdausko nuotr.
Iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Parama bus teikiama supaprastinta tvarka ir atsisakant perteklinių reikalavimų.
Ūkio modernizavimas – būtinybė
Ūkių modernizavimas – kelias į tvarios žemės ūkio gamybos kūrimą, naujų technologijų ir inovacijų diegimą, konkurencingumo pasaulio rinkoje didinimą. „Labai gerai, kad yra galimybė gauti paramą ūkiui modernizuoti. Mes savo produkciją esame priversti parduoti ne taip, kaip, tarkime, kavinėje, kur lankytojas moka tiek, kiek nustatyta. Mums kainą nustato supirkėjai. Jie pasako, kad mokės tiek ir tiek. Nori parduok, nenori, apsisukam ir išvažiuojam. Laikyk tu tuos savo ekologiškai auginamus gyvulius. Jei ne parama, nežinau, ar daug kas galėtų įsigyti naujos technikos ar įrangos“, – vidutinio ūkio rūpesčiais dalijasi Skuodo rajone mišrų ekologinį ūkį plėtojantis Henrikas Stripinis.
Jis 2020 m., pasinaudodamas paramos, suteiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“, lėšomis, įgijo prie traktoriaus kabinamą šienapjovę ir ritininį presą. „Turėdami modernesnę techniką, pasiekiame didesnį darbo našumą ir geresnių rezultatų. Juk mes, ūkininkai, dirbame ne tik sau, bet ir kitiems, nes nuo mūsų darbo priklauso, kokie maisto produktai pateks ant šalies gyventojų stalo. Todėl nereikėtų galvoti, kad modernią techniką perkame norėdami pasirodyti prieš kaimyną. Ūkius modernizuojame todėl, kad to reikalauja gyvenimas. Pagaliau nauja technika draugiškesnė aplinkai“, – svarsto ūkininkas.
Galimas paramos dydis ir intensyvumas
Šiam kvietimui paramai pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ skirtas 40 mln. eurų biudžetas, kuris neskirstomas pagal atskirus žemės ūkio sektorius. Tad paraiškas paramai gauti gali teikti visi žemės ūkio sektoriai: pieninė galvijininkystė, mėsinė gyvulininkystė (įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę (įskaitant kiaušinių gamybą) ir kitus gyvulininkystės sektorius), taip pat sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė bei kiti augalininkystės sektoriai.
Paramos galės kreiptis ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys, kurių ūkių vidutinis ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 euras. Prašomos paramos dydis projektui iki 80 tūkst. eurų arba iki 280 tūkst. eurų, kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola.
Paramos intensyvumas visuose sektoriuose negali būti didesnis kaip 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams kreipiantis paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, bet didžiausias paramos intensyvumas negali būti didesnis kaip 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.
Remiama žemės ūkio produktų gamyba ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas.
Paramos lėšų panaudojimas
Pasinaudojant paramos lėšomis, galima įsigyti naują žemės ūkio techniką ir naują žemės ūkio įrangą, naujus technologinius įrengimus, skirtus žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams perdirbti, naują kompiuterinę ir programinę įrangą, susijusią su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu. Taip pat galima pirkti naujas N kategorijos transporto priemones, kaip nurodyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, skirtas žemės ūkio produktams gabenti: pienovežius, sunkvežimius ūkiniams gyvūnams vežti, transporto priemones su temperatūriniu režimu. Pasinaudojant parama, galima statyti ar remontuoti (kapitalinis ir paprastas remontas) žemės ūkio veiklai reikalingus ir projekte numatytus pastatus ir (arba) statinius. Statybinių medžiagų įsigijimas finansuojamas tik tuo atveju, kai projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai atliekami ūkio būdu. Be to, paramos lėšas galima naudoti infrastruktūrai valdoje, jei ji susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir paruošimu realizacijai, tvarkyti, daugiamečiams augalams ir jų sodinimo paslaugoms, naujiems bepiločiams orlaiviams, kurie priskiriami specialiajai kategorijai ir kurių didžiausia kilimo masė viršija 25 kg, skirti žemės ūkio sektoriuje sėjos ir (arba) trąšų barstymo darbams atlikti, įsigyti.
Parama teikiama supaprastinta tvarka
„Man parama buvo suteikta supaprastinta tvarka. Tai palengvino ir paraiškos rengimą, ir teikimą, ir gautos paramos administravimą. Mačiau, kad supaprastinta tvarka bus priimamos paraiškos ir per šį kvietimą. Labai gerai, kad atsisakome perteklinių reikalavimų, – mintimis dalijasi H. Stripinis. – Vienas tokių – atsisakymas reikalavimo pateikti su pareiškėju susijusių asmenų (sutuoktinių, brolių, seserų, vaikų) sutikimus dėl asmens duomenų tvarkymo.“
„Šiame kvietime yra ir daugiau naujovių. Dabar žemės ūkio technikos ir įrangos kai kurių rūšių tinkamų finansuoti išlaidų vertė bus apskaičiuojama tik pagal fiksuotuosius įkainius. Tad įsigyjant žemės ūkio techniką ir įrangą, kuriai nustatyti fiksuotieji įkainiai, pareiškėjui nereikės teikti 3 komercinių pasiūlymų, vykdyti pirkimų. Fiksuotų įkainių naudojimo tvarka palengvins administracinę naštą tiek paramos gavėjams, tiek ją administruojančioms institucijoms, – šio kvietimo laikotarpio naujienas pristato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė. – Žinoma, tiems pareiškėjams, kurie norės pirkti techniką ar įrangą, kuriai nėra nustatyti fiksuoti įkainiai, išlieka reikalavimas pateikti 3 komercinius pasiūlymus ir vykdyti pirkimus.“
ŽŪM specialistė primena, kad teikiant paraišką supaprastinta tvarka, nereikalingas atskiras verslo planas. Informacija, kurios reikia nustatyti pareiškėjo atitikčiai ir gyvybingumui, pateikiama paraiškoje. Taip pat pareiškėjas gali pasirinkti, iš kurių metų – ataskaitinių ar iš praėjusių, pateikti duomenis, pagal kuriuos bus apskaičiuotas grynasis pelnas, skolos rodiklis ir einamojo likvidumo koeficientas. „Nereikia pateikti ir penkerių metų prognozių. Paraiška bus vertinama ne pagal prognozinius, bet faktinius duomenis, – pabrėžia M. Jusienė. – Šiam kvietimui nustatyti ir nauji projektų atrankos kriterijai. Jų yra septyni ir visi jie taikomi vienodai visiems žemės ūkio sektoriams. Skirtingai nuo ankstesnių kvietimų, per šį bus sudaroma viena projektų pirmumo eilė visiems žemės ūkio sektoriams.“
Užsak. Nr. 1124
