Anykščių savivaldybė parėmė VšĮ „aRRchyvas“ projektą, kurio viena veiklų – anykštėno tapytojo Vlado Juodagalvio kūrybos paroda.
Gruodžio 14 dieną Troškūnuose buvo pristatyta anykštėno Vlado Juodagalvio darbų vienos dienos paroda „Skalbykla“.
Parodą buvusios Troškūnų parduotuvės patalpose, surengė vilnietė menininkė, kuri Anykščiuose rengia jau antrą vienos dienos parodą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Eglė Rakauskaitė. Ji yra garsaus Lietuvos fotografijos mokyklos pradininko, fotomenininko Romualdo Rakausko dukra.
Antroji galerija Anykščių rajone
Buvusias parduotuvės patalpas E. Rakauskaitė jau pertvarkė – užmūrijo pagrindines duris, atvėrė erdves. Pastatą sakė įsigijusi vos pamačiusi skelbimą.
„Skubėjau, kad niekas iš panosės nenugvelbtų, o šeimininkai, net neprašyti, dar ir nuolaidą padarė! Nuo šiol čia bus galerija“, – dar viena nauja pradžia džiaugėsi menininkė, Anykščių rajone įsigijusi jau ne pirmas patalpas.
E. Rakauskaitė tėvo, žymaus fotografo a. a. R. Rakausko atminimui, buvusiame vaikų darželyje Antruosiuose Svirnuose,taip pat įrengia galeriją – fotografijų archyvą, pavadintą ,,aRRchyvu“. Čia šią vasarą jau buvo surengta vienos dienos paroda.
„Daug darbo įdėjau ten, bet pagalvojau, kad visai pamiršau save, – kodėl nusprendė įrengti dar vieną galeriją mūsų krašte, sakė tarpdisciplininio meno kūrėja. – Su Anykščiais esu niekaip nesusijusi, mano tėtis taip pat iš Akmenės, Anykščių rajone turėjęs sodybą. Labai norėjau, kad iki Naujųjų metų čia kažkas įvyktų, o po to planuoju veiklą tęsti. Čia bus mano darbo vieta, studija, kurioje bus galima kad ir baldus restauruoti. Atsiras vietos rankdarbiams. Nevadinsiu to edukacija, tai bus vieta, kurioje bus siuvimo mašina, kiti dalykai. Labai noriu, kad nuo pavasario ši vieta pradėtų veikti“, – kalbėjo
Dailininko piešinius išdidino
E. Rakauskaitė, kuri taip pat yra ir pirmoji lietuvė dailininkė, dalyvavusi Venecijos bienalėje (drauge su Mindaugu Navaku), sakė, jog jai buvo labai svarbus ir būsimosios galerijos adresas – tai yra, Vilniaus gatvė 3.
„Pirmieji žingsniai čia yra trijulė, trijų žmonių projektas. Čia atsirado dvi mano a. a. tėvo Romualdo Rakausko nuotraukos – jos susijusios su manimi, nes tai – mano vaikystė. Vladas – pirmas ir vienintelis dailininkas, kurį kolekcionuoju nuo 2019 metų. O trečias žmogus esu aš su savo sumanymu, – parodą pristatė naujosios galerijos savininkė. – Vladas piešia mažus, „susitraukusius“ piešinius, juos tapo su padidinamuoju stiklu. Dėl to parodą pavadinau „Skalbykla“ – jo piešinius aš „išlyginau“, ištempiau, padidinau. Kiekvieną jo darbą įsigijusi, jį studijuodavau, nenorėdavau greitai išžiūrėti viso paveikslo, norėdama palikti sau malonumo ir prie jo grįžti dar kartą. Sekdavau, kas parašyta, kokios mažiausios detalės pavaizduotos. Mane šie darbai labai įkvepia kantrybei, tęstinumui, jie labai sukaupia dėmesį, kas yra labai reta mūsų laiku.“
Dvi E. Rakauskaitės minėtos nuotraukos, „įsimaišiusios“ į „Skalbyklą“ – tai pačios Eglės vaikystė. Viename kadre ji mažytė, stovinti šalia didžiulių kario šarvų, o kitame – jaukiai lovoje įsitaisiusi su mama.
„Nuotrauką su šarvais labai norėjau pakartoti, kaip dabar yra populiaru. Tačiau tai – neįmanoma, nes šiuo metu muziejuje šarvai yra po stiklu, negana to, plunksnomis apkaišioti. O nuotrauka su mama irgi turi istoriją – ji jau buvo eksponuota tėvo darbų parodoje. Viena moteris, prie manęs priėjusi, pasakė, jog tai – jos vaikystės nuotrauka, kabėjusi virš lovos“, – apie tai, kad jos atvaizdas kažkam buvo tapęs puošmena, pasakojo menininkė.
Menininko sapnai – E. Rakauskaitės gyvenimo įvykių atspindys
Pirmąją – V. Juodagalvio tapybos darbų – parodą E. Rakauskaitė savo naujojoje galerijoje Troškūnuose parengė neatsitiktinai. Savamokslis dailininkas, pasak E. Rakauskaitės, – tarsi menininkės buvimo šiame regione įkūnijimas.
„Mes susipažinome šventėje „Bėk bėk, žirgeli!“, kai norėjau nusipirkti jo darbą. Visi žinome, kad Vladas piešia savo sapnus, o tie sapnai yra tarsi mano gyvenimo įvykiai. Kai kažkas ištinka, aš skambinu Vladui ir klausiu, ar galiu pas jį apsilankyti ir pasižiūrėti, ką jis paišo. Tarp mūsų yra nematomi ryšiai. Vlado energetika, jo pasaulis – ir ironiškas, ir primityvus, jo savamokslis, nuoširdus paišymas man grąžina artimą ryšį su savimi, su vieta. Kai mano tėvas mirė, rugsėjo mėnesį, kai viskas aprimo, aš aplankiau Vladą ir paklausiau, gal jis ką sapnavo. Jis sako: „Taip, sapnavau didelį egzotinį augalą tuščiame kambaryje.“
Paprašiau, kad nupieštų. Ir tikrai – Romualdas Rakauskas yra tas egzotinis augalas. Jo fotografinis, vaizdinis palikimas – tarsi augalas, gyvybės medis.
O paskutinis Vlado paveikslas yra „Karališkas žiedas“. Man metaforiškai karališkas žiedas yra Troškūnai“, – apie magišką ryšį su anykštėnu menininku pasakojo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.
Pastato paskirtis daugelį metų nesikeitė
Pamatyti parodos, veikusios tik vieną dieną, į naująją Troškūnų galeriją atėjo Troškūnų seniūnijos seniūnas Rimantas Sereičikas, kuris negailėjo pagyrų E. Rakauskaitei bei vylėsi, kad miestelyje atsiras dar vienas kultūros židinys. Parodoje dalyvavo ir režisierė Jolanta Pupkienė, mados dizainerė Jolanta Rimkutė, psichologas, tyrinėtojas, fotografas Juras Eidukas.
Susirinkusiuosius taip pat sudomino ir troškūnietės, atvykusios į parodą, pasakojimas apie buvusią parduotuvę. Moteris sakė prieš ateidama čia, pasiklausė savo devyniasdešimties metų sulaukusio tėčio, ar šiame pastate anksčiau dar kažkas buvę. Jis atsakė, jog ne – tik, bėgant metams, keitėsi parduodamos prekės.
„Man, dar esant vaikui, didelį įspūdį darė parduodamų medžiagų rulonai. Už prekystalio stovėjo toks vyras – išridendavo audeklą, atmatuodavo mediniu metru ir atrėždavo“, – labiausiai įsirėžusiu atmintin vaizdu pasidalijo troškūnietė ir teigė labai apsidžiaugusi, kai sužinojo, jog nebenaudojamas pastatas šitaip atgis.
E. Rakauskaitės kūryba išsiskiria savita menine kalba, pabrėžtinai natūralių, efemeriškų arba valgomų medžiagų naudojimu. Kuria performansus, kostiumus spektakliams, avangardinę madą, interjero dizainą, fotografiją, judantį skaitmeninį vaizdą, garsą ar šias medijas jungiančią instaliaciją.
E. Rakauskaitės kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Šiuolaikinio meno centras Vilniuje, Nacionalinis šiuolaikinio meno centras Maskvoje, muziejus Moderna Stokholme, kiti užsienio muziejai. 2023 metais įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija.
Studijuoti dailės nepavyko
Kazachstane gimęs, dabar – 64-erių V. Juodagalvis, kurio darbai eksponuoti šioje parodoje – savamokslis dailininkas iš Anykščių, yra patraukęs dailės kritikų, ir kolekcionierių dėmesį.
Menininko raiškai būdingas kruopštus detalių ištapymas, daugiasluoksnė ironija, paslaptingai psichodelinė atmosfera.
Dailininkas yra sakęs, kad norėjo studijuoti dailę Kaune. Nors įstoti nepavyko, tai V. Juodagalvio nuo meno neatbaidė – dažniausia menininkas tapo tai, kas ateina iš vaikystės sapnų.
V. Juodagalvio tapybos darbų parodos buvo surengtos Anykščių Menų inkubatoriuje-menų studijoje, Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“.
