Praėjusią kadenciją daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukęs ministras – G. Landsbergis

Daugiausia dėmesio žiniasklaidoje praėjusioje kadencijoje sulaukęs Vyriausybės narys buvo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tuo metu kitų ministrų menką matomumą ekspertas sieja su aktyvia premjerės Ingridos Šimonytės komunikacija.

Kaip rodo BNS užsakymu surinkti žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopo“ duomenys, per ketverių metų kadenciją G. Landsbergis paminėtas 80 tūkst. kartų, tai sudaro beveik 14 proc. paminėjimų, skaičiuojant visų ministerijų vadovus.

„Pirmojoje pozicijoje tiek pagal paminėjimų žiniasklaidoje kiekį, tiek pagal pasiektą auditoriją atsidūrė buvęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, o plačiausiai pasklido naujienos, susijusios su ambasadorių veikla“, – BNS teigė „Mediaskopo“ vadovė Jūratė Stankuvienė.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) profesorius Andrius Šuminas sako, kad G. Landsbergis žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė, nes buvo ir Ministrų kabineto narys, ir vadovavo didžiausiai valdančiajai partijai – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD).

„Jei vieną iš šių pareigų būtume atėmę, greičiausiai jo nebūtume matę pirmoje vietoje, tas paminėjimų skaičius būtų nukritęs nemaža dalimi“, – BNS kalbėjo A. Šuminas.

Dėmesio ir norėjo, ir jo vengė

Anot J. Stankuvienės, kalbant apie G. Landsbergio paminėjimus žiniasklaidoje, itin didelio susidomėjimo sulaukė ambasadoriui Jungtinėje Karalystėje Eitvydui Bajarūnui mesti kaltinimai dėl mobingo, o pats ambasadorius žiniasklaidoje minėtas virš 2 tūkst. kartų.

„Žiniasklaidos dėmesys užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui buvo intensyvus ir nenutrūkstamas“, – teigė „Mediaskopo“ vadovė.

A. Šuminas sako, kad dažnas G. Landsbergio citavimas žiniasklaidoje taip pat susijęs su plataus masto invazijos Ukrainoje pradžia, politikos Taivano atžvilgiu tema.

„Lygiai taip pat dalis to dėmesio, kurį gavo G. Landsbergis yra susiję ir su juo buvimu partijos lyderiu, koalicijos pagrindiniu ar vienu iš pagrindinių žmonių. Sakykime, tie klausimai, kurie buvo susiję su pačia partija, tame kontekste labai dažnai buvo minimas ir partijos lyderis“, – kalbėjo VU KF profesorius.

„Susumavus tas dvi dedamąsias, mes ir turime tą rezultatą, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis praktiškai stipriai dominavo bendrame paminėjimų sraute“, – teigė jis.

Anot A. Šumino, tuometinio Lietuvos diplomatijos vadovo ir konservatorių lyderio komunikacijos braižas išliko panašus per visą kadenciją, tačiau pačio G. Landsbergio noras būti dėmesio centre keitėsi.

„Per tuos ketverius metus buvo metas, kai pats G. Landsbergis labiau norėjo žiniasklaidos dėmesio, buvo etapai, kai kaip tik priešingai, buvo bandoma to dėmesio išvengti arba privengti“, – dėstė profesorius.

Daugiausia paminėjimų – dėl koronaviruso ir karo

Antrasis pagal paminėjimų kiekį – sveikatos apsaugos ministras. Šias pareigas didžiąją dalį kadencijos ėjo Arūnas Dulkys, pernai rugpjūtį jį keliems mėnesiams pakeitė Aurimas Pečkauskas.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas praėjusią kadenciją minėtas beveik 68 tūkst. kartų, tai sudaro 11,7 proc. tarp visų Vyriausybės narių.

„Pasibaigus pandemijai tos nesibaigiančios problemos sveikatos apsaugos srityje kažkiek generavo to dėmesio, bet koronavirusas sudaro liūto dalį“, – teigė A. Šuminas.

Krašto apsaugos ministras buvo trečias pagal paminėjimų skaičių, šias pareigas iki šių metų kovo ėjo Arvydas Anušauskas, vėliau jį pakeitė Laurynas Kasčiūnas, kuris, anot „Mediaskopo“, buvo vienas daugiausiai teigiamo dėmesio sulaukusių Vyriausybės narių.

„Pagrindinis atsakymas čia yra tas lūžio taškas 2022 metų vasario 24 diena, kai tas dėmesys Krašto apsaugos ministerijai (KAM) labai stipriai išaugo, ministrai tapo labai matomais, žiniasklaidos dažnai kalbinamais žmonėmis. Turbūt iki 2022 metų vasario 24 dienos mes matytume gerokai mažesnius paminėjimus“, – BNS dėstė A. Šuminas.

Nors A. Anušauskas buvo pakankamai aktyvus 2022 metais prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai Ukrainoje, L. Kasčiūnui tapus ministru, KAM vadovas ėmė dominuoti viešojoje erdvėje.

„Tikriausiai jis ir pats siekdavo to kontakto su žiniasklaida, to rezultatą mes čia irgi matome“, – kalbėjo VU KF profesorius.

Tai, kad visgi aukščiau yra sveikatos apsaugos, o ne krašto apsaugos ministras, anot A. Šumino lėmė, kad karą Ukrainoje komentuoja daug platesnis ratas valdžios atstovų.

„Koronaviruso laikotarpiu tas dėmesys sveikatos ministrui ir ministerijai buvo dominuojantis, o kalbant apie karą, mes turime ir užsienio reikalų ministrą, ir Prezidentūrą, ir premjerę, ir Seimo pirmininkę, ir kariuomenės vadą. Čia tų kalbančių balsų yra gerokai daugiau, turbūt tas dėmesys natūraliai išsiskaido per skirtingus žmones, skirtingus politikus“, – aiškino jis.

Po KAM vadovų sekė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė (daugiau nei 53 tūkst. paminėjimų), ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (47 tūkst.), aplinkos ministras Simonas Gentvilas (40,6 tūkst.), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovai (beveik 40 tūkst.) Šiai ministerijai praėjusioje kadencijoje vadovavo trys ministrai – Jurgita Šiugždinienė, Gintautas Jakštas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pagrindinė žinutės skleidėja – I. Šimonytė

Finansų ministrai dažnai neoficialiai vadinami premjero „dešiniąja ranka“, tačiau praėjusią kadenciją už valstybės finansus atsakinga Gintarė Skaistė nebuvo ryški figūra žiniasklaidoje.

Pagal paminėjimus ji atsidūrė aštuntoje vietoje – 37 tūkst. paminėjimų arba 6,43 proc. tarp visų Vyriausybės narių.

Laipteliu žemiau – socialinės apsaugos ir darbo ministrai, kur didžioji dalis paminėjimu tenka beveik visą kadenciją ministerijai vadovavusiai Monikai Navickienei.

Nors su 33 tūkst. paminėjimų, mažiau nei 6 proc. skaičiuojant visus ministrus, M. Navickienė užėmė devintą vietą, daugiausia dėmesio tarp visų Vyriausybės narių, „Mediaskopo“ duomenimis, pernai birželį sulaukė būtent ji.

Tuomet M. Navickienė buvo minima istorijose, susijusiose su „Foxpay“, skrydžiu į Dubajų, dėl ko galiausiai jai teko pasitraukti iš užimamų pareigų. 

„Tos dvi ministrės man krito į akį. Paprastai tie ministrai sutraukia daug dėmesio ir būna pakankamai matomi, šiuo atveju, mes matome, kad jie liko tarsi šešėlyje, čia turbūt buvo tam tikra prasme sąmoningas sprendimas, kad tais klausimais, tiek finansų, tiek socialinės apsaugos, iš esmės dominavo premjerė“, – teigė A. Šuminas.

Jo nuomone, dėl I. Šimonytės aktyvumo tiek mažai kartų žiniasklaidoje minėtas ir, pavyzdžiui, energetikos ministras Dainius Kreivys – 23,6 tūkst. paminėjimų arba 4 proc. tarp visų Vyriausybės narių.

„Akivaizdžiai mes matome iš šių rezultatų, kad I. Šimonytė buvo tas pagrindinis komunikatorius, žinutės skleidėjas ir transliuotojas“ ,– kalbėjo VU KF profesorius.

„Toks buvimas skėčiu ir nuėmimas spaudimo nuo ministrų galbūt buvo sąmoningas I. Šimonytės sprendimas ir matėme, kad kadencijos pabaigoje ji atrodė pavargusi nuo to viso krūvio, galbūt viena iš priežasčių – komunikacinis krūvis buvo labai didelis, žmogus turi tam tikras ribas, kiek gali atlaikyti, šioje vietoje tas nuovargis ministrės pirmininkės buvo matomas“, – dėstė jis.

A. Šumino nuomone, matant I. Šimonytės aktyvią komunikaciją praėjusią kadenciją, premjerė padarė klaidą, kuomet 2022 metais pasitraukus atstovei spaudai Rasai Jakilaitienei, jos niekas nepakeitė.

„Atstovas spaudai yra žmogus, kuris yra dešinioji ranka komunikacijoje, kažkokią dalį krūvio būtų nuėmęs nuo premjerės, premjerei būtų buvę paprasčiau ir galbūt pati komunikacija būtų buvusi efektyvesnė, sklandesnė, nes paskui tas nuovargis privedė prie problemų, kad kažkaip leptelima aštriau, tie pasisakymai kelia aistras ir panašiai, mes tą matėme, ypač kadencijos pabaigoje“, – teigė VU KF profesorius.

Paminėjimų pikai – COVID-19, „čekiukai“, skrydis į Dubajų

Mažiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukė praėjusios kadencijos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Ji žiniasklaidoje paminėta beveik 16 tūkst. kartų, mažiau nei 3 proc. skaičiuojant visus ministrus.

Kiek daugiau už ją ir D. Kreivį minėtas kultūros ministras Simonas Kairys (23,7 tūkst.), Žemės ūkio ministerijai vadovavę Kęstutis Navickas ir Kazys Starkevičius (29,5 tūkst.), susisiekimo ministras Marius Skuodis (30,5 tūkst.).

Anot „Mediaskopo“, žvelgiant į ministrų paminėjimų dinamiką, matyti keli itin ryškūs informacijos pikai.

2021 metais dominavo A, Dulkio paminėjimai, daugiausia susiję su COVID-19 vakcinacija ir pandemijos valdymu. 2023-ųjų gegužę išryškėjo neigiamos informacijos pikas dėl vadinamosios „čekiukų“ iniciatyvos, kuomet buvo abejojama J. Šiugždinienė lėšų panaudojimo skaidrumu.

Tų pačių metų rugsėjį naujasis švietimo ministras G. Jakštas sprendė mokytojų atlyginimų klausimus, kurie taip pat sulaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio.

„2024 metais sausį dėmesį prikaustė žemdirbių protestai, kuriuose figūravo aplinkos ir žemės ūkio ministrų pavardės. 2024 metų birželį didžiausią rezonansą per visą kadenciją sukėlė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės atsistatydinimas dėl skrydžio į Dubajų“, – sakė „Mediaskopo“ vadovė Jūratė Stankuvienė.

„Kalbant apie ministrų paminėjimų toną, be daugiausia kritikos sulaukusio užsienio reikalų ministro, nemažai kritikuotos ekonomikos ir inovacijų, teisingumo bei vidaus reikalų ministrės. Pagal teigiamos komunikacijos kiekį pirmavusi M. Navickienė savo poziciją po 2024-aisiais nuskambėjusio skandalo užleido L. Kasčiūnui“, – pridūrė ji.